Naujienos

Šiemet Panevėžio žydų bendruomenė su Panevėžio jaunimu, apskrities gimnazijomis, mokyklomis vykdo projektą apie toleranciją, žydų kultūros paveldą, istoriją, susidedantį iš kelių renginių, sudarančių ciklą.

Projektas prasidėjo floristikos aplikacijų paroda Žydų bendruomenės patalpose. Parodos tikslas – sujungti skirtingų pažiūrų, religijų, tautybių žmones. Plačiau apie tai rašė dienraštis „Panevėžio balsas“ (Nr. 114) straipsnyje „Tolerancijos vasarą pasitikus“: „...Ši paroda yra priežastis susirinkti ir pavyzdys, kaip reikia bendrauti skirtingų nuomonių, religijų žmonėms, tuo praplečiant pasaulėžiūrą, keliant sąmonės lygį.“

„Dievo Apvaizdos“ seserų kongregacijos sesuo Klara taip supranta tolerancijos sąvoką: „Lotynų kalboje žodis „tolerantia“ reiškia kantrybė, pakantumas kito nuomonei, įsitikinimams, pažiūroms, kultūroms ir kt. Priimti žmones tokius, kokie jie yra, tačiau turi turėti tikslą. Jos esmė – siekti bendro gėrio, vieningumo, išminties ir teisingų sprendimų: tai, kas veda į taiką pasaulyje, į žmonių gerovę ir moralinį tvirtumą, kuris yra visų tautų veidas bei pagrindas.

Tolerancija – tai padėti puolusiam žmogui sugrįžti į savo žmogiškąją prigimtį, atsikratyti žalingų įpročių, nesveikų aistrų, moralinių iškrypimų. Tai – ne prisitaikymas prie blogio, bet blogio atmetimas, ne žmogaus smerkimas, bet jo žalingos veiklos atmetimas. Blogio toleravimas yra baisesnis už patį blogį, nes jis dar labiau įstumia žmogų į nuodėmės liūną. Kai nuodėmė tampa gyvenimo norma, žmonija eina į savęs susinaikinimą, o tai jau Sodomos ir Gomoros likimas.

Sveika tolerancija leidžiasi į dialogą, gina žmogaus teises, primena žmogiškąsias pareigas, padeda vargstantiesiems ir gelbsti nelaimėje. Pagaliau tolerancija yra pirmas žingsnis į atleidimą savo skriaudėjams. Tik Meilė visai Dievo kūrinijai yra brandaus dvasinio gyvenimo ženklas.“

Liepos 28 d. vyko antras šio ciklo renginys – meninių fotografijų „Tolerancijos vasara“ parodos atidarymas. Parodos iniciatorė – Panevėžio žydų bendruomenė, todėl ji rengiama bendruomenės patalpose (Ramygalos g. 18), ji atvira visuomenei. Bendruomenės pirmininko Genadijaus Kofmano pastangomis, jo iniciatyvą šiam projektui palaiko daug įžymių ir garbingų asmenybių.

Vienas jų – tai žinomas menininkas ir filosofas, skulptorius, profesorius Gediminas Karalius, kurio fotografijų paroda prieš keletą metų  buvo surengta ir Panevėžyje. Profesorių labai sudomino mūsų miesto istorija, nes Panevėžys – dvasinis žydų kultūros centras, garsėjęs architektūros simbolika. Deja, mažai pastatų liko išsaugota. Profesorių sudomino Atminimo skvere unikalus žydų memorialas „Liūdinti žydų motina“, nes žmonių figūros žydų mene – retas reiškinys. Skulptoriaus G. Karaliaus nuomone, ši vieta Panevėžyje turėtų būti ypač šventas žemės lopinėlis.

Pirmininkas Genadijus Kofmanas informavo, kad rugpjūčio mėnesį vyks trečias šio ciklo renginys. Panevėžio žydų bendruomenė kartu su Panevėžio apskrities viešąja G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka organizuoja konferenciją ir knygų parodą apie žydų istoriją, kultūrą, tradicijas, religiją. Renginys vyks rugpjūčio 24 dieną 14 valandą.

Rugsėjo 24-ąją nuo 10 valandos vyks ketvirtas šio ciklo renginys –   tarptautinė konferencija, skirta Benjaminui Zuskinui atminti. Ta proga bus atidengta lenta Birutės gatvėje, skirta įamžinti čia gyvenusios žymios asmenybės atminimą. Šio renginio partneriai – Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla. 

Rugsėjo ir spalio mėnesiais planuojamas penktasis ciklo renginys „Žydų tragedijos negalima pamiršti“, skirtas holokausto aukoms atminti. Projekto partneriai: Panevėžio žydų bendruomenė, 9-oji vidurinė mokykla, JAV ambasada Lietuvoje.

Visus šio projekto renginius tolerancijos tema sieja jidiš kalba anonimo rašyta malda, rasta Aušvice-Birmenau: „O, Amžinasis mūsų Dieve, tegu liaujasi kerštas, bet koks raginimas bausti ir atlyginti. Nusikaltimai peržengė visas ribas, bet kokį suvokimą. Per daug atsirado kankinių... Tad nematuoki jų kančių savo Teisingumo saiku, Viešpatie, ir nepriskirki atsakomybės už jų kančias budeliams, kad jie pajėgtų pakelti siaubingą kaltę. Tebūnie jiems atmokėta kitokiu būdu.“ „...Tebūna skaičiuojamas gėris, o ne blogis, teliksime mes savo priešų atmintyje ne kaip jų aukos, ne kaip jų košmaras, ne kaip šmėklos, sekančios jiems įkandin, bet kaip ramstis jų kovoje su savimi, siekiant sunaikinti nusikalstamų aistrų įniršį. Nieko daugiau mes neprašome...O kai visa tai baigsis, leiski gyventi mums, žmonėms, tarp žmonių, ir Ramybė tesugrįžta į mūsų Žemę, Ramybė tesugrįžta visoms Dieviškoms Esybėms (geros valios žmonėms).“

Tebūnie taip!

Šalom

Cecelija Sereikaitė

Žurnalistė ir mokytoja