Naujienos

Šią savaitę Vilniuje išeiviai iš Lietuvos ir lietuviškų šaknų turintys užsieniečiai gvildeno klausimą, kaip tinkamai išnaudoti šalį palikusių tautiečių patirtį ir ryšius. Burdamiesi į pasaulinį tinklą jie neabejoja, kad ir gyvenant svetur galima atnešti naudos tėvynei.

Siekia suburti talentus

Organizacijos "Global Lithuanian Leaders" (GLL) inicijuotame renginyje susirinko su Lietuva susiję profesionalai iš daugelio pasaulio šalių. Visus šiuos skirtinguose pasaulio kraštuose apsigyvenusius žmones suvienijo svarstymai, kaip dar efektyviau išnaudoti išeivių potencialą ir pakeisti visuomenės požiūrį į emigrantus.

GLL direktorė Dalia Venslovaitė neabejoja, kad reikia glaudinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių ryšius ir bičiuliauti. Esą "bičiulystė" yra kertinis žodis, įprasminantis organizacijos veiklą ir jungiantis beveik 400 žmonių nuo Sidnėjaus ar Singapūro iki Londono ar Niujorko.

"Nuostabu išvysti nuostabą žmonių akyse, matant tokius didelius tautiečių pasiekimus", – sakė ji.

Diskusijoje dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius sakė esąs patenkintas matydamas būrį jaunų Lietuvos lyderių, pasklidusių po pasaulį, nebijančių globalios erdvės ir galinčių į Lietuvą parnešti pasaulinės patirties: "Lietuva gali labai džiaugtis turėdama drąsių, dinamiškų, jaunų, pažįstančių pasaulį ir turinčių daug ambicijų žmonių, galinčių jas realizuoti ne kur nors kitur, o Lietuvoje."

Baltijos šalyse veikiančios advokatų kontoros "Raidla Lejins & Norcous" vadovaujantis partneris Irmantas Norkus sakė, kad GLL organizacija primena bendruomenės formą, kuri egzistavo prieš 200 metų. Esą tuometės mažos Lietuvos gyventojų bendruomenės, organizuotos profesiniu, religiniu ar kitu pagrindu, Lietuvai padėjo išgyventi daugelį okupacijų, o šiandien kuriamas pasaulinis tinklas leidžia suvienyti po pasaulį pabirusius talentus.

Investicijų banga

Po pasaulį išsibarstę tautiečiai siekia savo patirtimi ir žiniomis stiprinti Lietuvos verslą. Todėl jie stebi gerai pažįstamas užsienio rinkas ir gali perspėti apie naujas investicijų galimybes.

Biržuose gimęs, tačiau 8 metus Kinijoje gyvenantis ir šiuo metu automobilių pramonės korporacijai "CIE Automotive China" vadovaujantis Johnas Mackas pabrėžė, kad Kinija šiuo metu yra viena realiausių investuotojų Lietuvoje. Esą kinai yra bene galingiausia pasaulio ekonominė jėga, siekianti investuoti į ES šalis, ypač joms patiriant sunkų ekonominį laikotarpį.

Jo teigimu, artėja antroji investicijų į Vidurio ir Rytų Europą banga, kuria reikėtų pasinaudoti: "Pirmoji banga buvo tuomet, kai mūsų regionas išsilaisvino iš komunizmo gniaužtų. Tačiau ja pasinaudoti buvo sunku, nes Lietuva transformavosi iš vieno režimo į kitą, o Vakarų šalys žiūrėjo į didesnes šalis: Lenkiją, Čekoslovakiją, Vengriją ir pan."

J.Macko manymu, šalis investicijoms jau pribrendo, o naudingiausios būtų investicijos į gamybą. Esą istorija rodo, kad kiekvienoje šalyje gamyba turi sudaryti mažiausiai 30–40 proc. verslo, kad ekonomika būtų stabili.

"Kinai nestatys gamyklos Lenkijoje, Čekijoje ar Rumunijoje, kur yra infrastruktūra. Jie ieško kitų tinkamų investuoti vietų, pavyzdžiui, Baltijos šalių ar Slovakijos", – sakė J.Mackas ir pridūrė, kad viena gamybos sričių galėtų būti automobiliai.

Baltarusijoje jau kuriantis automobilių gamyklai diskusijos dalyviai kėlė klausimą, ar Lietuva yra pakankamai konkurencinga šalis. Premjero patarėjas Mykolas Majauskas pripažino, kad Lietuva yra brangesnė partnerė nei Baltarusija dėl su Rusija galiojančių muitų, tačiau pabrėžė, kad bendradarbiavimas su mūsų šalimi atveria duris į ES.

"Brangesnes sąlygas mes turime kompensuoti kurdami aukštesnę pridėtinę vertę, aukštesnę kokybę ir greitį, o tai yra mūsų pranašumas. Be to, ES reguliacija sukuria tam tikras apsaugines sistemas", – sakė jis.

Tačiau A.Kubilius pabrėžė, kad sudėjusi rankas ir laukdama Lietuva investicijų nepritrauks. Todėl šalies valdžia esą bando įgyvendinti strategiją, kurią galima pavadinti investicijų medžiokle: "Dabartinė mūsų strategija panaši į rinkimų kampaniją, kai reikia įtikinti, kad esi pats geriausias." Anot jo, šalis turi svarių argumentų, galinčių įtikinti bet kokį investuotoją. Esą pirmiausia investicijos į Lietuvą yra ne tokios rizikingos kaip į Graikiją ar Italiją. Be to, šalyje esą gausu išsilavinusių žmonių, o paskutinė 20 metų istorija juos išmokė būti labai dinamiškus.

Naudingi ir užsienyje

Buvusi JAV investicijų banko "Goldman Sachs" prezidentė, šiuo metu Lietuvoje einanti ūkio ministro patarėjos pareigas Milda Dargužaitė patikino, kad didžiausias šalies turtas yra žmogiškieji ištekliai. Esą svetur gyvenančius tautiečius reikėtų ypač vertinti, tačiau šiuo metu pastebimas neigiamas požiūris į juos.

"Jeigu toks požiūris išliks, mums tikrai nepavyks prisitraukti emigrantų. O juk jų svarba labai aiški: jie padeda palaikyti kontaktus su pasauliu ir prieiti prie pasaulinės rinkos, praplėsti pasaulio požiūrį. Todėl reikėtų vertinti ir grįžusius į tėvynę, ir pasilikusius užsienyje", – sakė ji.

M.Dargužaitės teigimu, net ir dėl paprasčiausių ekonominių tikslų į užsienį išvykę žmonės šaliai atneša naudos. Esą statistika rodo, kad įmonės, kuriose dirba daug etninių emigrantų, labiau linkusios investuoti į atitinkamas šalis. Anot jos, daug užsienio įmonėje dirbančių lietuvių gali atnešti dar didesnės naudos nei premjero vizitas.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad užsienyje dirbantys tautiečiai įgyja patirties, kokios Lietuvoje galbūt pasisemti negalėtų. Ir nors dažnai svarstoma, kaip talentingus išeivius susigrąžinti į tėvynę,

D.Mockaus manymu, tai ne visuomet teisingiausias požiūris. Esą kai kuriais atvejais verčiau koncentruotis į išeivių žinių susigrąžinimą, o ne siekį jų fiziškai pritraukti ir įdarbinti lietuviškose bendrovėse.

Vis dėlto investicinės bankininkystės ir privataus kapitalo investavimo bendrovės "Equites Capital Advisors" įkūrėjas ir vadovas Tomas Marcinkus pabrėžė, kad šiuo metu grįžtantiems į Lietuvą išeiviams reikėtų gerinti sąlygas kurti verslą. Esą verslo kūrimas yra viena pagrindinių jų sugrįžimo priežasčių.

"Kone kiekvienas grįžęs turi labai daug galvoti, ką jis čia veiks ir kaip toliau gyvens. Nes, pavyzdžiui, Londonas yra labai derlinga dirva, o grįžę į Lietuvą turi suleisti šaknis sunkiai, tarsi į uolą. Jiems turėtų būti lengviau susikurti darbo vietą", – sakė jis.

Anot T.Marcinkaus, būtent todėl pirmiausia būtinas mokesčių stabilumas ir verslui palanki mokesčių aplinka. Šioje srityje žingsniai esą turi būti žengiami tvarkingai ir planuotai iš anksto.

Jau bendradarbiaujama

Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas, dirbantis "Royal Banko f Scotland" investicinės bankininkystės srityje, Daumantas Mockus pabrėžė, kad šiuo metu užsienyje jau buriasi lietuviai, kurie iš šalies išvyko ne palengvinti savo gyvenimo sąlygų, o surasti didesnių iššūkių ir galimybių plačiuose vandenyse. Esą nors grupė dar nedidelė, ji jau pradėjo bendradarbiauti su gyvenančiais Lietuvoje.

"Londono Sičio lietuvių klubo nariai dirba finansų institucijose, teisinėse firmose, konsultavimo grupėse ir kitose profesionaliose įmonėse. Jie labai noriai bendradarbiauja su Lietuvos Vyriausybe, konsultuoja politikos ir investicijų klausimais, prisideda prie didžiausių sandorių privačiajame sektoriuje Lietuvoje, siunčia savo ekspertus. Tai jau vyksta, bet galima išspausti dar daugiau", – tikino jis.

Roterdamo universiteto Verslo mokyklos Olandijoje dėstytojas Saulius Buivys taip pat patikino, kad reikėtų glaudesnio bendradarbiavimo, kuris bemaž nieko nekainuoja. Jis pateikė pavyzdį, kaip šiuo metu Olandijos universitetas bendradarbiauja su privačiomis institucijomis ir Lietuvos smulkiojo bei vidutinio verslo įmonėmis. Esą Lietuvos verslo įmonėms reikia informacijos apie užsienio rinkas ir skirtingus sektorius, kurią studentai studijuodami joms ruošia. Procesas, anot jo, nieko nekainuoja, o abi šalys tik laimi.

Lina MRAZAUSKAITĖ