Naujienos

Pirmadienio pavakarę Telšių Europos informacijos centre – Europe Direct vyko susitikimas-diskusija „Europos idėjos kelias ir modernioji Lietuvos diplomatija“ su LR Užsienio reikalų ministerijos ambasadoriumi ypatingiems pavedimams politikos direktoriumi Eitvydu Bajarūnu bei Užsienio reikalų ministerijos  Europos sąjungos departamento bendros užsienio saugumo politikos trečiuoju sekretoriumi Tomu Kupriu.

Visus susirinkusius pasveikino Telšių Europos informacijos centro – Europe Direct vadovė Auksė Valackonienė ir priminė, kad renginys skiriamas atkurtosios Lietuvos diplomatinės tarnybos 20-mečiui. Užsienio reikalų ministerijos vadovai ir atstovai visą lapkričio mėnesį lankosi įvairiuose Lietuvos miestuose, kuriuose organizuojami susitikimai su Lietuvos gyventojais.

– Lietuvos diplomatija skaičiuoja šimtmečius, nes jau Lietuvos didieji kunigaikščiai rašė laiškus Europos vadovams ir pasauliui pranešdavo apie įvykius. LDK Lenkijos diplomatai palaikė santykius su Vakarais, o Lietuvos – su Rytais.

Vėliau taip pat vyko aktyvi diplomatinė veikla Europoje, įrodanti, kad Lietuva, kaip valstybė, dar egzistuoja, kad nėra užmarštyje. Lietuvos ambasada veikė Vašingtone, atstovybė Romoje, – pasakojo ambasadorius E. Bajarūnas. – Lietuvai įstojus į ES, pasirašius Lisabonos sutartį, aktyviai pradėjome koordinuoti savo užsienio politiką. Didžiulis menas ir sugebėjimas buvo pakreipti Europos sąjungos paslaugomis. Pernai vasarą iš Lietuvos vežėjų buvo tyčiojamasi vien dėl to, kad važiavo su lietuviškais numeriais. Jie buvo stabdomi prie Latvijos ir Rusijos sienos, motyvuojant, kad kelios Lietuvos kompanijos yra nesumokėjusios skolų. Lietuvai pavyko atkreipti ES dėmesį, ji mus užstojo ir išsisprendė visos bėdos. Nors tokios valstybės, kaip Lietuva, mažos, bet gali išsakyti savo problemas ES ir būti išgirstos, – prisiminė ambasadorius. Stojant į ES vyko nemenkos derybos. Politiniu lygiu teko spręsti sunkiausius klausimus ir Ignalinos uždarymą (to buvo reikalaujama mainais) tuometiniam Lietuvos respublikos prezidentui A. Brazauskui. Derybininkų menas buvo išsiderėti iš ES ilgesnį termino laikotarpį, nes ES kėlė labai aukštus reikalavimus.

Pasak ambasadoriaus E. Bajarūno, euro įvedimas – ateities klausimas. Lietuva prieš trejus metus buvo prie to jau priartėjusi. Tai darydama valstybė turi turėti labai žemas infliacijos ribas. Infliacija vis didėja, o ES reikalauja, kad infliacija bent dvejus metus būtų maža. Dėl to Lietuvai reikia pasirinkti politiškai tinkamą laikotarpį, kurio metu bus galima įsivesti eurą. ES narystėje yra ir pliusų, ir minusų.

Didžiausias laimėjimas, kuris buvo pasiektas, kad įstojimas buvo ne bevertis – Lietuvą pasiekė didžiulė parama į biudžetą. Jau praėjo šešeri narystės NATO metai, Lietuvos kariai dalyvavo daugelyje NATO operacijų. Nė vienoje šalyje nėra tiek karių, kurie turi tokią patirtį: Lietuvos kariai gali pasigirti, nes yra Vakarų lygio, kalba įvairiomis kalbomis, žino NATO ginkluotę, net 3 tūkstančiai Lietuvos karių dalyvavo įvairiuose NATO operacijose. Vien iš NATO biudžeto Lietuva gavo per šimtą milijonų.

Susitikime apsilankęs vicemeras V. Kleiva ambasadoriui atminimui įteikė dovanų, o LR Užsienio reikalų ministerijos  Europos sąjungos departamento bendros užsienio saugumo politikos trečiasis sekretorius Tomas Kuprys  už ypatingą indėlį kultūrai Telšių regione padovanojo knygų  rinkinį Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešajai bibliotekai.

Živilė ZAZERSKYTĖ