Naujienos

Į Kauną atkeliavo penkių žymiausių Paryžiuje kūrusių lietuvių dailininkų kūryba. Ekspozicijoje – daugiausiai iš privačių rinkinių atkeliavę garsių menininkų kūriniai.

Parodą rengė dvejus metus

M.Žilinsko dailės galerijoje veikiančioje parodoje "Lietuviai Paryžiuje" eksponuojama Vytauto Kasiulio, Neemijos Arbitblato, Antano Mončio, Prano Gailiaus ir Žibunto Mikšio kūryba. Šiuos Lietuvos menininkus  vienija tai, kad visi jie kurį laiką gyveno ir kūrė Paryžiuje. 136 darbų kolekciją parodai surinko galerininkas Edvidas Žukas iš Vilniaus ir Paryžiuje gyvenantis žurnalistas Valdas Papievis.

E.Žukas prisiminė, kad studijuoti į pasaulinę meno Meką – Paryžių – tarpukariu vyko daug lietuvių dailininkų. Gabiausiems dailės studentams valstybė tam skirdavo stipendijas.

"Taip į menų sostinę vyko Viktoras Vizgirda, Antanas Gudaitis, Bronius Pundzius, Juozas Mikėnas ir kiti. Eksponuojamu penketuku apsiribojome todėl, kad jie Paryžiuje įleido šaknis – ten gyveno ilgai, – dailininkų pasirinkimo principus aiškino galerininkas. – Žinoma, ir ilgai Paryžiuje gyvenusių lietuvių dailininkų rastume daugiau, tačiau meninio lygio kartelė parodoje pakelta labai aukštai – šalia garsiausių pavardžių nesinorėjo kabinti mažiau žinomų autorių ar abejotinos meninės vertės darbų."

Gal ši paroda – tai atsakas į Vilniuje vykusią "Vytauto Kasiulio Rojaus sodų" parodą, kuri, aplenkusi Kauną, dabar eksponuojama Klaipėdoje? "Tai – joks atsakas. Paroda gimė muziejui bendradarbiaujant su Vilniaus galerininkais – Lietuvos galerininkai yra sukaupę nemažai garsių lietuvių išeivių darbų ir dabar juos demonstruoja visuomenei.

Kai V.Kasiulio paroda Vilniuje sulaukė tokio visuomenės susidomėjimo, matyt, mūsų galerininkams pakilo ūpas parodyti tai, ką jie turi savo kolekcijose. O mūsų paryžiečių darbai vienoje parodoje greičiausiai dar niekada nebuvo eksponuojami", – pastebėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.

E.Žukas tvirtino parodos užuomazgas buvus 2008 m. "Tada daugelis pasaulio šalių šventė žymiausio iš šio penketuko – N.Arbitblato – šimtąsias gimimo metines. Ėmiausi iniciatyvos surengti jo kūrybos parodą Kaune. Tačiau pasirodė pirmieji krizės požymiai, praradau rėmėjus ir negalėjau įvykdyti savo sumanymo, – ankstesnius planus prisiminė galerininkas. – Ši paroda – beveik dvejų metų darbas. Ja aš tarsi išperku savo kaltę dėl neįvykusios N.Arbitblato parodos. Tai dovana mano gimtajam Kaunui."

Pripažinti pasaulyje menininkai

Visi penki parodos autoriai, Paryžiaus lietuviai – įtakingi ir pripažinti pasaulinėje meno erdvėje. Dėl jų darbų varžosi Niujorko ir Londono aukcionai, o parodos tampa išskirtiniais meno sostinių reiškiniais. Bene žymiausias pasaulyje iš šio penketuko – Kaune gimęs Lietuvos žydas N.Arbitblatas, savo darbus pasirašinėjęs trumpiniu Blatas.

Sostinės galerijos "Žalias vėjas" savininkas E.Žukas Kauno parodai surinko didžiulę šio tapytojo darbų ekspoziciją. Kolekcijos centre – viename Europos aukcionų surastas "Natiurmortas su austrėmis". "Tai – tikras šedevras", – tikino galerininkas, su pasigėrėjimu žvelgdamas į sodrių spalvų drobę.

Visą gyvenimą lietuviu prisistatydavęs ir lietuvišką pavardės galūnę išsaugojęs N.Arbitblatas kūrė vienoje studijoje su Pablo Picasso ir Henri Matisse’u, A.Mončys dirbo su Marcu Chagallu, o V.Kasiulio parodose Paryžiuje darbai būdavo išperkami per vieną dieną.

Kai kurie parodoje eksponuojami V.Kasiulio darbai priklauso dailininko našlei Bronei Kasiulienei. E.Žukas prisipažino, kad nuvykęs pas B.Kasiulienę į Paryžių klūpėdamas ant kelių jos prašė paskolinti kai kurias drobes parodai. "Jei dingų ši drobė, B.Kasiulienei už ją turėčiau sumokėti 60 tūkst. litų. Dailininko našlė darbus įvertinusi maždaug tokia kaina, kokia V.Kasiulio kūryba buvo parduodama šeimos galerijoje Paryžiuje, dailininkui dar gyvam esant", – rodydamas į vieną ornamentinę ryškių spalvų tapyba išsiskiriančio dailininko drobę tvirtino galerininkas.

Paryžiaus paviliotas penketukas

Visų parodoje eksponuojamų dailininkų kūryba – kosmopolitinė, atitrūkusi nuo kaimiškos lietuviškos pirkios ir prarastos tėvynės nostalgijos. Atrodo, kad dailininkų Mekoje parodos autoriai rado tikruosius namus.

Paryžiuje iki šiol gyvenantis P.Gailius sako: "Tavęs klausia, kodėl tu taip myli Paryžių? Norėtum papasakoti, perduoti savo išgyvenimą, bet juo daugiau kalbi, juo labiau supranti, kaip sunku perteikti tai, kas sudaro visą jo grožį. Kalbama apie pokarinio Paryžiaus legendą, bet tada tai nebuvo legenda, iš tikrųjų viskas taip ir buvo. Kultūrinis gyvenimas ir per okupaciją buvo gyvas, o jo tęsinys po išsilaisvinimo – nepaprastai dinamiškas, tvirtas, jaunas. Visose srityse, o labiausiai – tapyboje. Tapyba buvo meninio gyvenimo lokomotyvas."

Ž.Mikšys – vyresniojo amžiaus lietuvių dailininkas, Paryžiaus intelektualas. Subtilia grafine linija meistras raižo Paryžiaus namus ir Venecijos aikštes, aktus, šrifto kompozicijas, kuria autorines knygas. Nepaisant visų kliūčių, Ž.Mikšys dar sovietmečiu surinko ir padovanojo didelę savo kūrinių kolekciją Vilniaus universiteto grafikos kabinetui.

"Iš Lietuvos kilę ir su Paryžiumi susiję menininkai – tarsi laive tarp dviejų tos pačios upės krantų, priklausydami abiem krantams ir nė vienam jų", – lietuvių ir prancūzų kalbomis išleistame parodos kataloge rašo menotyrininkas Algis Uždavinys.

Vaida MILKOVA

Komentaras

"Lietuviai Paryžiuje" – nepaprastai įdomi, vertinga paroda. Puiku, kad vienoje vietoje galima išvysti tiek daug kiekvieno autoriaus kūrinių. Juk Kaune jų turime vos vieną kitą. Stebiuosi, kad net internete šių autorių darbų yra labai mažai. Todėl ši paroda suteikia išskirtinę galimybę tiesiogiai susipažinti su garsiųjų lietuvių kūryba.

Visi čia eksponuojami lietuviai sentimentaliai nesidairė į prarastą tėvynę. Kūrė iš visų jėgų, pilnakraujiškai gyvendami ten, kur likimas juos buvo nubloškęs, ir įsijautę į tuo laiku dominavusias meno aktualijas. Turime daug išeivių, kurie, nors ir tolimiausiame pasaulio pakraštyje gyvendami, piešė Lietuvos motyvus. Kurdami su ašara aky, suvokdami save kaip tremtinius, jie save kūrybiškai ribojo.

Rasa ANDRIUŠYTĖ-ŽUKIENĖ, menotyrininkė