SUTARTIS DĖL PALENGVINTO JUDĖJIMO PASIENYJE SU BALTARUSIJA TURĖTŲ PRADĖTI VEIKTI ŠIEMET - A.AŽUBALIS (BNS, 2011 m. birželio 28 d.)
Seimo antradienį ratifikuota sutartis su Baltarusija dėl palengvinto judėjimo pasienio zonoje turėtų pradėti veikti šiemet, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.
"Manau, jeigu viskas vyks taip, kaip dabar - pakankamai sklandžiai, - tai antroje šių metų pusėje, šiais metais tai turėtų pradėti veikti. Kada tiksliai, nesiimu prognozuoti", - antradienį žurnalistams Seime sakė ministras.Pasak jo, šalys dar turi apsikeisti ratifikaciniais raštais, o tai bus padaryta, kai abi pusės bus įsitikinusios, kad kiekviena iš jų yra pasirengusi sutartį įgyvendinti.
"Kiek žinau, Baltarusija dar nėra atspausdinusi tų leidimų. Pas mus jie jau atspausdinti prieš gerus metu. Taip kad dar čia reikia atlikti namų darbus", - teigė A.Ažubalis.
Jis pabrėžė, kad nevertėtų nuogąstauti dėl to, kad į Lietuvą laisvai galės atvykti Baltarusijoje Astravo elektrinę statysiantys darbininkai.
"Ten (sutartyje - BNS) parašyta, kad žmogus, pateikdamas prašymą leidimui naudotis šia lengvata turi nurodyti, kam jam ta lengvata reikalinga. Ar tai kultūriniai, religiniai, emociniai, pažintiniai motyvai ar kiti. Tada mūsų konsulato žmonės, darbuotojai sprendžia, galvoja, ar jam reikia, ar ne, - sakė ministras. - Kita vertus, žmogus turi būti išgyvenęs tam tikrą laiką toje zonoje. Tai neturi būti taip, kad atvykau, atėjau ir gavau. Yra visa eilė saugiklių įdėta."
"Tačiau jeigu kai kam atrodo, kad tų saugiklių per maža, šis Seimo politinis, jokiu būdu ne imperatyvus dokumentas, galbūt tam tikras emocijas ar įtarimus kai kam gali ir sumažinti", - svarstė A.Ažubalis.
Ratifikavęs susitarimą dėl palengvinto judėjimo pasienio gyventojams, Seimas antradienį taip pat priėmė pareiškimą, kuriuo siūlo Astravo atominės elektrinės statytojų prašymus leisti kirsti sieną palengvintomis sąlygomis vertinti atskirai.
Taip pat pareiškimu Vyriausybė įpareigojama po pusmečio įvertinti ir Seimui pateikti informaciją apie susitarimo įgyvendinimą.
"Pareiškimas nėra sudėtinė sutarties dalis, tai yra šalia. (...) Tai Seimo nuomonė. Ten, pavyzdžiui, cituojamas 19 sutarties straipsnis - kad kilus pavojui viešajai, ekonominei tvarkai, kiekviena pusė vienašališkai gali peržiūrėti teritorijos dydį, kuria gali laisvai keliau pasienio valstybių piliečiai. Manau, nieko blogo, kad pakartojo", - sakė užsienio reikalų ministras.
Seimas antradienį ratifikavo Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą, kuriuo palengvinamas judėjimas pasienio gyventojams. Jis leis gyventojams, kurie gyvena pasienio teritorijoje ne trumpiau kaip vienus metus, kirsti sieną be vizų ir su specialiais leidimais būti 50 kilometrų pločio Baltarusijos pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusmetį. Leidimai nesuteiks teisės dirbti kaimyninėje valstybėje.
Taip pat Seimas nustatė baudas pažeidėjams, nesilaikysiantiems nustatyto lankymosi režimo.
Į tokius leidimus teoriškai pretenduoti gali apie 800 tūkst. Lietuvos gyventojų ir 600 tūkst. baltarusių. Į sutartas teritorijas Lietuvos pusėje patenka Vilnius, Ignalina Varėna, Druskininkai, Baltarusijos - Gardinas, Lyda, Ašmena.
Lietuva ir Baltarusija susitarimą, kuris leistų paprasčiau kirsti sieną pasienio gyventojams, pasirašė pernai spalį.