Naujienos

Į Panevėžį rytoj atvyksta atvyksta Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje J.E. Simonas BUTTAS. Išskirtiniame interviu „Panevėžio balsui“ savo pirmojo vizito į Aukštaitijos sostinę išvakarėse ambasadorius atskleidė, kaip svarbu jam yra pažinti Lietuvą ir prisipažino, jog įdomu bendrauti su žmonėmis visiems aktualiais klausimais.

Darbotvarkė – intensyvi

– Ponas ambasadoriau, koks Jūsų vizito į Panevėžį tikslas ir ką ketinate aplankyti mūsų mieste?

– Gyvenu Vilniuje, bet esu įsitikinęs, jog labai svarbu aplankyti kitus Lietuvos miestus – juk kiekvienas jų turi savo istoriją ir tapatybę.

Panevėžyje susitiksiu su miesto meru Povilu Vadopolu ir Savivaldybės darbuotojais, aplankysiu komercinę įmonę, susipažinsiu su Juozo Miltinio palikimo studijų centru (juk J.Miltinis studijavo ne tik Paryžiuje, 1937 metais jis mokėsi ir Londone). Vėliau apžiūrėsiu G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekos patalpas ir susitiksiu su miesto visuomene, moksleiviais. Diskutuosime apie klimato kaitą. Tikiuosi, kad diskusija bus informatyvi ir įdomi.

– Ar susitiksite su programos „Tarptautiniai jaunimo apdovanojimai“ dalyviais Panevėžyje?

– Man malonu pastebėti, kad Panevėžio 5-oji vidurinė mokykla bei Velžio gimnazija buvo vienos pirmųjų Lietuvoje, pradėjusios vykdyti ,,Tarptautinių jaunimo apdovanojimų‘‘ programą bei gavusios programos vykdytojų licenciją. Programa populiarėja, ir šiuo metu Lietuvoje ją jau vykdo 26 organizacijos. Gruodžio pradžioje vyksiančiame renginyje dar 16 organizacijų gaus licencijas. Daug moksleivių jau yra pasiekę bronzos ir sidabro lygius.

Bijau, kad šį kartą nespėsiu aplankyti Panevėžio ,,Tarptautinių jaunimo apdovanojimų“ dalyvių, bet tikiuosi netrukus pamatyti juos apdovanojimų renginyje Vilniuje.

Išlaiko tęstinumą

– Nors Lietuvoje dirbate mažiau nei metus, Jums teko bendrauti su dviem Lietuvos prezidentais – Valdu Adamkumi ir Dalia Grybauskaite.  

– Valdo Adamkaus kadencijos sutapo su labai reikšmingais Lietuvai istoriniais įvykiais – sėkmingu pasiruošimu ir stojimu į NATO bei Europos Sąjungą. Jis atstovavo tai emigrantų kartai, kuri niekada nenutraukė ryšių su tėvyne, bei tai transatlantinei dimensijai, kuri iki šiol išlieka Lietuvos saugumo politikos ašimi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė deramai pripažino jo išskirtinius nuopelnus. Ji atstovauja kartai, kuri augo Lietuvoje aiškiai suvokdama savo europinį paveldą ir ryšius, kurie dar sustiprėjo D.Grybauskaitei dirbant Briuselyje. Abu prezidentai yra principingi ir įžvalgūs, o kalbant apie fundamentalius klausimus: išlaikomas tęstinumas ir nesikeičiantis požiūris į Lietuvos nacionalinius interesus.

– Savo laiku Didžioji Britanija turėjo Geležinę Ledi – premjerę Margaret Tečer. Dabar tarptautinėje spaudoje vis dažniau taip pavadinama Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ar tinka toks apibūdinimas šalies vadovei?

– Nemanau, kad visokios pravardės yra gerai. Tai pat nesuprantu, kodėl jos suteikiamos moterims lyderėms, bet niekada – vyrams.

Misijų prioritetai sutampa

– Kaip manote, kiek laiko Afganistane dar bus dislokuojamos Didžiosios Britanijos, Lietuvos karinės pajėgos?

– Lapkričio 6 dieną Londone Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas pasakė kalbą apie Afganistaną. Kalboje jis pabrėžė, kad misija Afganistane – labai svarbi JK saugumui, nes šiuo metu didžiausią terorizmo grėsmę kelia Afganistano ir Pakistano pasienio zona. Kol ši grėsmė nebus panaikinta, mes negalime pasitraukti ir nepasitrauksime. Tačiau neketiname ten likti neribotą laiką.

 Mūsų tikslas – sustiprinti Afganistano saugumo pajėgų gebėjimus, teisinę sistemą bei valdymą. Kai tik afganistaniečiai galės tvarkytis patys, norėtume, kad iki 2010 metų pabaigos būtų pamokyta 134000 karių – tuomet galėsime pasitraukti. Tačiau tiksli data nėra numatyta.

Taip pat norėtume, kad prezidentas Karzajus ir jo vyriausybė, tarptautinės bendruomenės padedami, stabdytų korupciją, siektų nacionalinio susitaikymo bei kurtų legalią ekonomiką.

Labai vertiname Lietuvos tiek karinį, tiek civilinį indėlį Afganistane. Taip pat tikiu, kad mūsų misijų prioritetai sutampa. Lietuvos vyriausybė priėmė, o Lietuvos Seimas pritarė dalyvavimo tarptautinės bendruomenės veikloje Afganistane 2009–2013 metų strategiją. 2013 metais ši strategija bus peržiūrėta.

Lietuviai laukiami

– Ekonominė krizė paskatino lietuvius ieškoti laimės užsienio šalyse. Ar esame vis dar laukiami Didžiojoje Britanijoje ir ko turėtų imtis Lietuvos Vyriausybė, kad stiprėtų šalies ekonomika?

– Lietuviai laukiami JK. Jau ir dabar ten gyvena bei dirba dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių. Priešingai nei kitos šalys, JK nesuvaržė naujų Europos Sąjungos narių piliečių įsidarbinimo galimybių. Be abejo, Lietuvai būtų geriau, jeigu jos šalies piliečiams nereikėtų ieškoti darbo užsienyje, nors nemažai žmonių laimės ieškodavo svetur ir prieš ekonominį nuosmukį.

Tačiau tam tikra prasme emigracija atneša ir naudos: žmonės siunčia pinigus namiškiams, dirbdami tarptautinėje aplinkoje įgauna kitokios patirties, įgūdžių, kuriuos galės pritaikyti grįžę.

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonomikos stiprinimą, manau, kad Vyriausybė yra teisi taikydama įvairias strategijas: mažinti viešojo sektoriaus išlaidas, atsargiai skolintis bei skatinti ekonomiką, įsisavinti europinių fondų lėšas, remti smulkųjį ir vidutinį verslą, skatinti eksportą ir imtis kitų priemonių krizei suvaldyti.

– Kaip ekonominis ir finansinis nuosmukis palietė Didžiąją Britaniją? Ar tai nepablogino ekonominių ryšių tarp mūsų valstybių?

– JK išgyvena didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo 1930 metų. Bendrasis vidaus produktas šiais metais greičiausiai kris 3,5 procento, bet augimo ženklų tikimės 2010 metais.

Nedarbas šiuo metu siekia 8 procentus, ir nors jis mažesnis nei ES vidurkis, JK tai gana didelis skaičius.

Nors ir sunkmetis, man malonu pasakyti, jog dvišalis verslo bendradarbiavimas tęsiasi, Britanijos verslininkai domisi Lietuva ir ją lanko. Daug vilčių teikia didelė „Barclays“ banko investicija į informacinių technologijų centrą.

Mūsų ambasada įvairiais būdais padeda JK įmonėms ieškoti verslo ryšių Lietuvoje.

Norėtų surasti... lobį

– Ponas ambasadoriau, žinome, jog aistringai domitės istorija ir ypač – Napoleono asmenybe. Veikiausiai teko girdėti, kad Napoleono kariuomenė yra žygiavusi ir per Panevėžio kraštą. Be to, išlikę daug legendų apie Lietuvoje paslėptą Napoleono auksą...

– Domiuosiu Napoleonu ir labiausiai – jo gyvenimu Šv. Elenos saloje, kai jis buvo ten ištremtas. Mačiau įžymųjį paveikslą, kuriame pavaizduotas Napoleono armijos žygis per Nemuną ties Kaunu. Taip pat žinau, kad Lietuvoje yra Napoleono kepurės formos kalva.

Gaila, nieko negirdėjau, apie Lietuvoje užkastą Napoleono auksą, bet norėčiau jį rasti!

– Jūsų vizitas į Panevėžį, kaip minėjote, susijęs ir su tokia aplinkos apsaugos problema kaip klimato kaita. Be abejonės, žinote, kad netrukus Lietuvai teks uždaryti Ignalinos atominę jėgainę. Kaip manote, kokią įtaką tai padarys oro taršai?

– Po to, kai Ignalinos atominė jėgainė bus uždaryta, Lietuva kurį laiką priklausys nuo elektros, gaminamos dujų jėgainėse. Tai labai nedidins oro taršos, tačiau išskirs daugiau emisijų.

Viso pasaulio vyriausybės turėtų sutarti dėl tarptautinių pastangų, kurios padėtų stabdyti klimato kaitą. Todėl gruodžio mėnesį Kopenhagoje vyksianti Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencija – ypač svarbi. Tikimasi, kad bus pasiektas susitarimas dėl anglies dvideginio išmetimo mažinimo tikslų bei suformuluoti išsivysčiusių bei besivystančių šalių įsipareigojimai.

Kalbino Raimonda MIKUČIONYTĖ