Naujienos

Sėkmingas taikos palaikymo operacijų perdavimas Afganistano karinėms pajėgoms nuošalyje nepaliktų ir Goro provincijos, kurios atkūrimui vadovauja Lietuva, teigia aukšto rango Lietuvos diplomatas.

Tai užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius BNS sakė komentuodamas ketvirtadienį įvykusios Londono konferencijos sprendimą dėl laipsniško NATO atliekamų operacijų perdavimo vietos pajėgoms.

"Jeigu viskas vystytųsi pagal tą planą, tai iš tikrųjų arba Lietuvos karių nereikėtų, arba jų reikėtų minimalaus skaičiaus, kurie padėtų afganistaniečių pajėgoms vykdyti situacijos kontrolę", - sakė E.Ignatavičius.

Kita vertus, diplomatas pripažino, kad kol kas didžiausias dėmesys šiuo atžvilgiu yra sutelktas į Afganistano pietus, kur aktyviau veikia Talibanas ir žūva daugiausia NATO karių bei civilių.

"Tikslas yra pamažu perduoti saugumo užtikrinimą Afganistano nacionalinei armijai. Tai reikštų, kad po trejų metų, tikimasi, Afganistano kariuomenė perims atsakomybę už svarbiausias taikos palaikymo operacijas, ir po 5 metų turėtų perimti visą situacijos kontrolę Afganistane", - sakė Afganistanui skirtoje konferencijoje Londone dalyvavęs Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Pasak jo, konferencijoje daugelis kalbėjo apie būtinybę daugumą investicijų šiuo metu skirti Afganistano ginkluotųjų pajėgų rengimui, susitikime daug dėmesio skirta tarptautinės bendruomenės, Afganistano vyriausybės ir Talibano atstovų dialogui.

"Tokia yra pačios Afganistano vyriausybės strategija, kurią remtų ir Vakarų šalys. Pabandyti integruoti į dialogą su afganistaniečių lyderiais ir tuos talibus, kurie nepriklauso "al Qaeda" ar kitoms teroristinėms organizacijoms. Tiesiog toks susitaikymo procesas ar galimybė tiems talibams sudėti ginklus ir pradėti dialogą su vyriausybe, už kurį jie gautų tam tikrą imunitetą ir nebūtų persekiojami", - aiškino Lietuvos URM atstovas.

Vis dėlto, pasak jo, bus nelengva atskirti, su kuriais talibais galima kalbėtis, o su kuriais ne. Svarbiausia šioje situacijoje, anot diplomato, bus gera valia, "kad žmonės ateitų sudėtų ginklus ir rodytų valią nevykdyti jokių teroristinių veiksmų".

"Tikslas yra atskirti religinio judėjimo atstovus nuo teroristų, ir kažkaip pabandyti įrodyti, kad Vakarai, o taip pat ir Lietuva, kovoja ne su islamu ar musulmonais, bet su teroristais, su žmonėmis, kurie tam tikra prasme pelnosi iš karo, prekybos narkotikais ir neapibrėžtos situacijos, kurią sukuria kariniai veiksmai", - kalbėjo E.Ignatavičius.

Jis pažymėjo, kad Vakarų šalys nori, kad Afganistano Vyriausybė perimtų į savo rankas ir šalies vystymąsi.

"Kaip pasakė prezidentas H.Karzai, dabar 80 proc. visų pagalbos lėšų eina pro Afganistano vyriausybę, t.y. ji tų lėšų nevaldo. Norima, kad bent jau iki 50 proc. būtų skiriama Afganistano vyriausybei, ir ji tas lėšas skirstytų ir valdytų. Bet su tam tikrom sąlygom - reikia įveikti korupciją ir gerokai sustiprinti administracinius gebėjimus", - teigė viceministras.

Lietuva, jo teigimu, konferencijoje pabrėžė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vaidmenį ir galimybes atkuriant Afganistaną.

"Kadangi kitais metais pirmininkausime, tai ir į komunikatą įtraukėme ESBO vaidmenį - galbūt ne tiesiogiai užtikrinant saugumą, bet daugiausia vykdant įvairias programas, nukreiptas į kovą su nelegalia migracija, prekyba narkotikais, sienų valdymo programą. Siūlymai realybėje bus įgyvendinti arba išplečiant tuos projektus, kurie jau dabar vykdomi ESBO rėmuose", - sakė E.Ignatavičius.

"Mes turime daug patirties šiose srityse nuo stojimo į Europos Sąjungą. Turime daug projektų Ukrainoje, Moldovoje, Kaukazo šalyse ir belieka kai kuriuos iš tų projektų pritaikyti ir išplėsti. Turime labai daug gerų ekspertų", - teigė viceministras.

Ketvirtadienį Londone priimtame tarptautinės konferencijos dalyvių komunikate pažymima, kad Afganistano pajėgos perims visišką saugumo kontrolę iš NATO vadovaujamų pajėgų kai kuriose provincijose iki "2010-ųjų pabaigos ar 2011-ųjų pradžios".

Dokumente taip pat pritariama Afganistano prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) planams bei ketinama tam skirti lėšų, kad būtų "pasiūlyta garbinga vieta visuomenėje tiems, kurie nori atsisakyti smurto", įtikinti nuosaikiuosius talibus pasiūlant jiems lėšų ir darbo vietų.

Pagal šį planą ketinama vėliau šiais metais pakviesti nuosaikiuosius Talibano sukilėlius į taikos derybas.

Užsienio ekspertai kviečiami prisidėti prie "stebėjimo ir vertinimo misijos", kurios tikslas per tris mėnesius išaiškinti korupcijos Afganistane mastus, ir pastangas kovoti su ja.

Goro provincijoje, be maždaug 150 Lietuvos karių ir civilių, tarnauja ir dirba Danijos, Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kroatijos, Rumunijos ir Ukrainos kariai ir civiliai. Šiuo metu Afganistane tarnaujanti dešimtoji PAG Lietuvos karių pamaina (PAG-10) suformuota Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės pagrindu.