Naujienos

Kaip toliau klostysis Lietuvos ryšiai su Lenkija, prie kaimyninės valstybės vairo stojus naujam prezidentui? Ko lietuviai gali pasimokyti iš lenkų, minėdami pergalės istoriniame Žalgirio mūšyje jubiliejų?

Lenkija, išsirinkusi lietuviškų šaknų turintį prezidentą Bronislawą Komorowskį, išliks svarbiausia mūsų šalies sąjungininkė ir rėmėja.

Tai pokalbyje su „Lietuvos rytu” teigė Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Egidijus Meilūnas.

– Naujasis Lenkijos prezidentas B.Komorowskis savo inauguracinėje kalboje praėjusį penktadienį pareiškė, kad pagrindiniai Lenkijos užsienio politikos principai bus suartėjimas su didžiosiomis Europos Sąjungos valstybėmis, pragmatiški santykiai su Rusija.

Be to, su pirmaisiais užsienio vizitais jis vyks būtent į didžiąsias Vakarų Europos sostines, nors ir yra minėjęs, kad pirmiausia gali aplankyti Vilnių.

Ar tai nėra signalas, kad, nepaisant dažnai pabrėžiamų B.Komorowskio lietuviškų šaknų, mažoji Lenkijos kaimynė liks jos užsienio politikos šalikelėje?

– Nemanau. Natūralu, jog B.Komorowskis pirmiausia turi rūpintis Lenkijos interesais. Pagrindinis prezidento uždavinys, kurį jis pabrėžė ir savo inauguracinėje kalboje, – lenkų suvienijimas.

Bet pagrindiniai Lenkijos užsienio politikos prioritetai, mano įsitikinimu, lieka tokie patys, kokie buvo visus pastaruosius dvidešimt metų.

Gali keistis tik kai kurie akcentai, tačiau Lenkijos ir Lietuvos ryšiai išliks tokie pat glaudūs.

Be to, B.Komorowskis iš tiesų labai vertina ir nuolatos pabrėžia savo ryšius su Lietuva.

Susitikdamas su mūsų pareigūnais ir politikais jis visada pasisveikina lietuviškai, ištardamas „laba diena”.

B.Komorowskis labai gerai pažįsta mūsų politinį elitą, su kuriuo visada palaikė glaudžius ryšius. Juk dar būdamas Seimo pirmininkas jis dažniau nei su kitų šalių atstovais susitikdavo su Lietuvos pareigūnais ir politikais.

Mūsų šalies vadovė Dalia Grybauskaitė jau susitiko su juo dar prieš inauguraciją.

– Ar galima prognozuoti, kokios pozicijos B.Komorowskis laikysis, pavyzdžiui, dėl „Mažeikių naftos” ateities, lenkų mažumos Vilniaus krašte problemų, naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos?

– Ekonominiai reikalai – pirmiausia Vyriausybės kompetencija. Be to, kad išryškėtų naujojo prezidento pozicija, matyt, reikia laiko.

Tačiau, remiantis ankstesniu jo bendravimu su Lietuvos atstovais, galima tvirtai teigti, kad tai politikas, kuris visada žengia tik dialogo ir bendradarbiavimo keliu.

– Ryškus lietuvių ir lenkų partnerystės pavyzdys – Žalgirio mūšis. Kaip jo 600 metų jubiliejus minimas Lenkijoje?

– Minimas su dideliu užmoju. Šio minėjimo kulminacija, suprantama, buvo paties mūšio dieną įvykęs renginys Griunvalde.

Per visus šiuos metus jau įvyko arba dar įvyks 130 įvairiausių renginių.

Daug dėmesio skiriama istoriniam jaunimo ir vaikų švietimui. Vienas ryškiausių pavyzdžių – lietuvių ir lenkų kalbomis išleista komiksų knyga vaikams apie mūšį.

Į minėjimą įsitraukė ir pramogų industrija.

Pavyzdžiui, populiari Lenkijos jaunimo grupė „Armia” sukūrė dainą ir vaizdo klipą. Daina lenkiškai vadinasi „Dar kartą, dar šiandien”, o kelios jos priedainio eilutės dainuojamos lietuviškai.

Visi šie projektai, taip pat speciali interneto svetainė, koordinuojami aukščiausiu valstybės lygiu.

– Minėtos komiksų knygelės įvade rašoma, kad lietuviai dažnai mėgsta pergalę mūšyje priskirti tik sau. O kokia mūšio interpretacija dominuoja Lenkijoje?

– Visur vienareikšmiškai ir labai aiškiai pabrėžiama, kad tai – bendra lietuvių ir lenkų pergalė, kuri buvo įmanoma tik dėl abiejų tautų vienybės.

Tiek istorinio bendrumo su Lietuva, tiek abiejų šalių partnerystės svarbos supratimas yra labai stiprus ir šiandieninėje Lenkijoje.

Svarbiausia, kad abiejose valstybėse būtų suvokiama, jog mūsų tikslai ir siekiai yra bendri ir kad mus sieja ne tik bendra istorija, bet ir narystė NATO, Europos Sąjungoje.

Vytautas BRUVERIS LR korespondentas