Naujienos

Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, vienas iškiliausių XX a. pirmosios pusės Lietuvos politikų Steponas Kairys (1879-1964), daugiau nei prieš šimtmetį parašęs tris knygeles apie Japoniją, XXI a. pradžioje tapo nauju Lietuvos ir Japonijos istorinės bendrystės simboliu.

1906 m. Dėdės slapyvardžiu jis išleido pažintines knygeles „Japonija seniau ir dabar“, „Kaip japonai gyvena dabar“ ir „Japonų konstitucija“.

Iš Anykščių krašto kilęs tuo metu dar 27 metų studentas S.Kairys buvo pirmasis lietuvis, gimtąja kalba taip išsamiai pristatęs savo tautiečiams egzotišką Rytų šalį, kurios nebuvo savo akimis matęs.

„Tos trys mažytės knygelės prieš dvejus metus mane atvedė į Lietuvą ir paskatino daugiau sužinoti apie tą jauną žmogų, kuris su tokia meile rašė apie jam visiškai nepažįstamą kraštą“, – pasakojo į Lietuvą vėl atvykusi žurnalistė Kumiko Hirano.

Šįkart ji pristatė naują savo knygą „Saka-no ue-no Japonija“ („Japonija ant kalvos“).

S.Kairį, kaip žmogų, nutiesusį neįkainojamą tiltą tarp dviejų tolimų šalių, japonams pristatanti K.Hirano pasakojo, kad ją ypač sužavėjo lietuvio įžvelgti japonų būdo bruožai: „Japonai neprašo Dievo pagalbos – jie stengiasi viską savo jėgomis padaryti. Jie niekada nepamiršta šypsotis ir yra labai drąsūs.“ Pasak žurnalistės, dabar, kai visas pasaulis išgyvena dėl Japoniją kovo 11-ąją ištikusios nelaimės, prieš šimtmetį lietuvio pateiktas Japonijos įvaizdis yra ypač tikslus ir teisingas.

Japonijos ambasadorė Lietuvoje Miyoko Akashi pripažino, kad japonų žinios apie Lietuvą labai ribotos – jie žino vienintelį diplomatą Chiyunę Sugiharą, XX a. viduryje rezidavusį Kaune ir pasaulyje išgarsėjusį nekaltų žmonių gelbėtoją. Todėl dabar, kai ruošiamasi minėti Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių atkūrimo 20-metį, atskleistas dar vienas istorinis faktas, pasak ambasadorės, neabejotinai prisidės prie abiejų šalių bendradarbiavimo skatinimo.

K.Hirano knyga apie S.Kairį japonų kalba buvo iškilmingai pristatyta Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje – ten, kur knygos autorė pirmąkart surado prieš šimtmetį išleistas knygeles ir galėjo perskaityti Japonijos ambasados Lietuvoje darbuotojos Harukos Seto jai paruoštą istorinių tekstų vertimą.

Renginyje kalbėjęs Stepono Kairio fondo atstovas Seimo narys Juozas Olekas atkreipė dėmesį, kad šios trys kuklios knygelės apie Japoniją – ne vien tik lietuviams su šia tolima šalimi susipažinti. „Tai – Stepono Kairio paieškos, kokią Lietuvą reikia kurti. Japonija, tuo metu kaip tik laimėjusi karą prieš Rusiją, jam buvo įkvepiantis pavyzdys“, – sakė J.Olekas.

Kitas Stepono Kairio fondo atstovas profesorius Saulius Sondeckis, vaikystėje asmeniškai bendravęs su S.Kairiu, kiek laiko gyvenusiu jo tėvų namuose Šiauliuose, sakė, kad didelė garbė Lietuvai, jei Japonijoje bus žinomas ir branginamas lietuvio atminimas. S.Sondeckis tvirtino, kad dėmesio ir pagarbos S.Kairiui, kaip itin ryškiai prieškario Lietuvos asmenybei, niekuomet nebus per daug: „Būtų gražu, jei Vilniuje jam iškiltų ir paminklas.“

Tautvydas KONTRIMAVIČIUS