Naujienos

Pastaruoju metu į sudėtingą etapą įžengę Europos Sąjungos ir Ukrainos santykiai galvosūkį kelia ir Lietuvai. Mūsų šaliai 2013 m. antrąjį pusmetį pirmininkaujant ES, Vilniuje planuojamas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Jo sėkmė priklausys ir nuo to, kaip toliau klostysis padėtis Ukrainoje.

ES ir Ukrainos santykiai pašlijo pastaruoju metu, kai Ukrainoje kalinama buvusi šalies premjerė Julija Tymošenko paskelbė bado streiką, be to, paaiškėjo, jog kalėjime ji galėjo būti sumušta. Buvusi Ukrainos Oranžinės revoliucijos lyderė kaltina dabartinį prezidentą Viktorą Janukovyčių politiniu susidorojimu. Trečiadienį p. Tymošenko bado streiką nutraukė ir buvo perkelta į Charkovo ligoninę, joje sutiko gydytis prižiūrima gydytojų iš Vokietijos.
Dalis ES valstybių ir institucijų vadovų, reaguodami į šiuos įvykius, pažadėjo boikotuoti Ukrainoje drauge su Lenkija birželio mėnesį rengiamą Europos futbolo čempionatą. Kad nežiūrės čempionato rungtynių, pareiškė Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso, už teisingumą atsakinga ES komisarė Viviane Reding, Nyderlandų ir Belgijos vyriausybės pareigūnai, Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas. Apklausos rodo, jog dauguma vokiečių nenori, kad į čempionatą vyktų Vokietijos kanclerė Angela Merkel ar jos kabineto nariai.

Lenkijos pozicija

Boikotui nepritaria Lenkija. „Lenkija yra suinteresuota, kad Europos futbolo čempionatas įvyktų be trikdžių, kad politika nesužlugdytų šios šventės. Ji turėtų teikti džiaugsmą ir neturėtų būti politinis įrankis. Kvietimus boikotuoti renginį Ukrainoje laikau netinkamais. Teisės ir teisingumo partijos vadovo (Jaroslawo Kaczynskio – VŽ) kvietimas boikotuoti „Euro 2012“ – nemaloni šios šventės pradžia, sau mušamas įvartis, tačiau pažadu, kad šį nuostolį atidirbsime“, – gegužės pradžioje kalbėjo Donaldas Tuskas, Lenkijos premjeras. Ukrainos užsienio reikalų ministerija oficialiame pareiškime nurodė, kad Europos futbolo čempionato boikotas „nepadeda sutvirtinti demokratinių institucijų“, kenkia čempionato įvaizdžiui ir turi neigiamos reikšmės milijonams ukrainiečių.

Bendri interesai

Lietuvos pareigūnai kol kas nesiryžta prognozuoti, kokios įtakos Ukrainos ir ES santykių eiga gali turėti Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, kitąmet planuojamam Vilniuje.
„Šiuo metu sunku tiksliai nuspėti, kokie bus ES santykiai su Ukraina ir kitomis Rytų partnerystės valstybėmis po pusantrų metų. Vidaus situacija, demokratinių standartų laikymasis, pagarba žmogaus teisėms yra svarbūs veiksniai, jie prisideda prie šių šalių santykių su ES formavimo ir įdaro taką Rytų partnerystės programos įgyvendinimui. Mes savo ruožtu stengsimės išnaudoti visą mūsų narystės ES ir regioninio bendradarbiavimo patirtį maksimaliam rezultatui pasiekti“, – VŽ komentuoja Evaldas Ignatavičius, užsienio reikalų viceministras.
Anot jo, rengdamasi trečiajam Rytų partnerystės vadovų susitikimui, Lietuva kelia ambicingus tikslus dvišaliu ir daugiašaliu lygiu. „Tai – asociacijos, laisvosios prekybos, vizų liberalizavimo sutarties rengimas, bendrų projektų įgyvendinimas ekonominio bendradarbiavimo, energetikos, transporto, integruoto sienų valdymo, kultūrinių mainų srityse“, – vardija viceministras.
Dėl Ukrainos vidaus problemų ES atidėjo vadinamosios asociacijos sutarties pasirašymą, kol p. Tymošenko laikoma kalėjime. ES ekonominėmis sutartimis su Ukraina suinteresuotas ir Lietuvos verslas, turintis prekybos ryšių su Ukraina.
Pasak p. Ignatavičiaus, Ukrainai Rytų partnerystės programa yra svarbi priemonė artėti prie ES standartų, gauti paramą reformoms, tai turėtų būti svarus argumentas sprendžiant vidaus problemas, su kuriomis ši šalis dabar susiduria. „Tikimės, kad ir Ukraina, ir kitos Rytų partnerystės šalys supranta, kad šios programos sėkmė yra mūsų bendras interesas“, – sako viceministras.
Rytų partnerystės programos, startavusios 2009 m. gegužę, tikslas – suformuluoti ES santykių su rytinėmis kaimynėmis strategiją, kurti sąlygas Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos politinei ir ekonominei integracijai su ES.
Rimantas Šegžda, Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje, patikino, kad politiniai vėjai kol kas neturi tiesioginės įtakos Lietuvos verslui šioje šalyje. „Žinoma, tai nepadeda prekybos, vizų režimo liberalizavimui, turizmo plėtrai“, – pažymi p. Šegžda.

Sunkus etapas

Politologai skirtingai vertina šiuos ES veiksmus Ukrainos atžvilgiu. Kai kurie jų nuogąstauja, kad Ukraina, užuot siekusi didesnės integracijos į ES, gali būti pastūmėta į Rusijos, siekiančios suburti posovietinį Eurazijos bloką, glėbį. Beje, 2010-aisiais gilesnė integracija su ES buvo vienas Viktoro Janukovyčiaus rinkimų tikslų.
Buvusi premjerė p. Tymošenko pernai spalį buvo nuteista septynerius metus kalėti dėl esą viršytų įgaliojimų, kai buvo pasirašoma dujų tiekimo sutartis su Rusija 2009-aisiais. Pati p. Tymošenko teigia, kad byla sufabrikuota p. Janukovyčiaus nurodymu, siekiant nutildyti opoziciją.
Petras Porošenka, Ukrainos ekonomikos ministras, sako, kad Ukraina turėtų įsiklausyti į ES reikalavimus dėl p. Tymošenko, nes šalis suinteresuota ekonominių ryšių stiprinimu su 27 šalis vienijančia Bendrija. „Dabar – vienas sunkiausių Europos ir Ukrainos santykių laikotarpių, manau, kad reikia visiškai naujo požiūrio į situaciją“, – „Bloomberg“ cituoja p. Porošenką.

Rūta SLUŠNYTĖ