Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmės, taip pat žmogaus teisių padėtis Rusijoje ir Baltarusijoje bus aptartos JT Žmogaus teisių taryboje
Tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Lietuva kartu su bendramintėmis valstybėmis akcentuos Rusijos sąmoningai keliamą grėsmę tarptautinei tvarkai bei ieškos sprendimų, atkreips dėmesį į blogėjančią žmogaus teisių padėtį Rusijoje, Baltarusijoje ir Sakartvele.
Rugsėjo 9 dieną Ženevoje prasidės penkias savaites truksianti 57-oji Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT), kurios nare yra Lietuva, sesija. Tęsiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Lietuva kartu su bendramintėmis valstybėmis akcentuos Rusijos sąmoningai keliamą grėsmę tarptautinei tvarkai bei ieškos sprendimų, atkreips dėmesį į blogėjančią žmogaus teisių padėtį Rusijoje, Baltarusijoje ir Sakartvele.
Dialogų su Vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru, specialiaisiais pranešėjais ir darbo grupėmis metu, Lietuva akcentuos tiesos, teisingumo ir reparacijų klausimą, priverstinių dingimų, neteisėtų sulaikymų, teisės į vystymąsi, švietimo temas.
Sesijos metu Lietuva surengs paraštinį renginį politinių kalinių padėties Baltarusijoje tema bei prisijungs prie kitų šalių ir nevyriausybinių organizacijų renginių. Taip pat sesijos metu bus deramasi dėl beveik 40-ies rezoliucijų įvairiomis politinių, pilietinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių temomis bei dėl žmogaus teisių padėčių Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos, Rytų Europos šalyse.
JT Žmogaus teisių tarybą, kurią sudaro 47 šalys, įsteigė JT Generalinė Asamblėja 2006 m. Tarybos sesijos vyksta tris kartus per metus, jos pagrindinis tikslas – reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti dėl jų rekomendacijas. Lietuvos narystė JT Žmogaus teisių taryboje truks iki 2024-ųjų metų pabaigos. Lietuvos nuolatinis atstovas Ženevoje ambasadorius Darius Staniulis šiais metais eina JT ŽTT vicepirmininko pareigas.