Naujienos

Lietuva tampa argentinietiškų prekių tiekimo centru Europoje - prie to labiausiai prisidėjo po pasaulį išsibarstę lietuviai.

Lietuvoje viešintis trečią kadenciją Argentinos San Martin miestui vadovaujantis išeivių iš Lietuvos sūnus Ricardo Ivoskus (Ričardas Ivoškus) interviu DELFI pasakojo apie per Lietuvą Europai pristatomas argentinietiškas prekes, savo lietuviškas šaknis ir tai, kad argentinietes domintų lietuviškas gintaras.

- Kai Lietuvoje lankėtės prieš penkerius metus, DELFI davėte interviu. Kas per tą laiką Jūsų gyvenime pasikeitė?

Politikoje vis dar užimu tą patį postą – jau 11 metų esu San Martin miesto meras. Šiuo metu tai mano trečioji kadencija, ji baigsis gruodį.

- Prieš penkmetį sakėte Lietuvoje jaučiantis ypatingą dvasią ir amžiną skausmą dėl prarastos tėvynės. Kokie jausmai apėmė šįsyk atvykus į tėvų žemę?

Lankantis Lietuvoje jausmas vis dar toks pat. Kas kartą grįždamas į Lietuvą vis labiau suprantu ir giliau suvokiu savas šaknis. Šis jausmas dar suintensyvėjo ir sustiprėjo susitikus su šeimos nariais ir giminaičiais iš tėvo pusės nuo Kelmės rajono, taip pat su mamos giminės atstovais, kuriuos Alytaus regione suradau per Lietuvos televizijos laidą.

- Kiek giminių dabar turite Lietuvoje?

Galima sakyti, kad dvidešimt. Apie kai kurių egzistavimą net nežinojau.

- Ką šįsyk veikiate Lietuvoje?

Kaip visada, stengiuosi intensyvinti abiejų šalių kultūrinius ir komercinius santykius. Štai penktadienį Kaune atidarėme San Martin ekonominio skatinimo centrą, tokį pat centrą antradienį atidarysime Vilniuje. Minėtuose centruose bus galima susipažinti su argentinietiškais produktais.

San Martin savivaldybė remia įmones, skatina jų eksportą ir siekia priartinti pardavėją Argentinoje su galimu pirkėju Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse eksponuojant ir reklamuojant prekes čia. Pagal šį projektą San Martin įmonės gali siųsti prekes į Lietuvą, savivaldybė padengia kai kuriuos transporto, konteinerio konsolidavimo kaštus, bendradarbiauja ruošiant dokumentus. Vienas konteineris su devynių įmonių prekėmis pasiekė Lietuvą praėjusių metų pabaigoje, antrasis šiuo metu keliauja į Lietuvą.

Norėčiau paminėti, kad Lietuvoje atidaromi ekonominio skatinimo centrai nėra skirti tik Lietuvos rinkai – iš jų planuojame susisiekti ir kontaktuoti su visomis Europos šalimis.

San Martin Argentinoje laikomas didžiulės Buenos Airių provincijos pramonės sostine. Visų miestų, kuriuose lankomės – Vilniaus, Kauno, Alytaus, Klaipėdos - atstovus kviečiame rugsėjį apsilankyti vidutinio ir smulkaus verslo parodoje EPSAM. Tai – didžiausia paroda Argentinoje. Lietuvos verslininkai čia kviečiami pristatyti savo produkcijos.

- Kokios prekės iš Argentinos atkeliauja į Lietuvą? Kas lietuvius domina?

San Martin siūlomų produktų gama gana įvairi. Savivaldybėje yra apie 3500 pramonės įmonių. Į Lietuvą atgabenti dažų įmonės siūlomi produktai, čia vežamos tentinės medžiagos, naudojamos tiek reklaminiams stendams, tiek sunkvežimiams dengti, medicininės įrangos produktai – kraujo spaudimo matavimo aparatai.

Ketiname pristatyti ir argentinietišką vyną. Nors San Martin savivaldybėje vynas negaminamas, tačiau vyną gaminančios įmonės centrinė būstinė įsikūrusi San Martin. Tad tikrai išaus diena, kai galėsite apgirsti nuo argentinietiško vyno.

- 2010 m. sausio – spalio mėn. Lietuvos importas iš Argentinos sudarė 60,8 mln. litų ir, lyginant su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, padidėjo 35,6 proc. Lietuvos eksportas į Argentiną tuo pačiu laikotarpiu sudarė 27,6 mln. litų ir, lyginant su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, padidėjo daugiau kaip 13 kartų. Kas, Jūsų nuomone, nulėmė tokį šuolį?

Lietuvai tapus nepriklausoma šalimi, santykiai su Argentina kaskart vis stiprėjo. Manau, jie dar labiau intensyvės. Norėtume padėti pagrindą tam, kad tie santykiai ir toliau vis labiau vystytųsi ir plėtotųsi.

- Kokias prekes Lietuva gali pasiūlyti Argentinos rinkai?

Pirmadienį buvome susitikę su Alytaus miesto meru, savivaldybės verslininkais. Jiems pasiūlėme suformuoti tam tikrą įmonių tarybą, kad, bendradarbiaudami su Argentinos Lietuvos pramonės, prekybos ir paslaugų rūmais, galėtų sudaryti bendrą veiksmų planą dėl į Argentiną eksportuojamų produktų. Pavyzdžiui, Argentinos moterys norėtų gintaro.

Metodą, kuriuo naudodamiesi reklamuojame San Martino produktus čia, norėtume pritaikyti ir atvirkštiniu metodu – kad lietuviškos prekės būtų pristatomos San Martine. Tačiau tam reikės ir vietinių įmonių bendradarbiavimo - kad žinotume, kokią tiksliai produktų gamą galėtume pasiūlyti.

Šiuo metu su mumis bendradarbiauja 20 San Martin savivaldybės įmonių, balandžio 16 d. Klaipėdos uoste planuojame sulaukti antrojo prekybinio konteinerio su argentinietiškais produktais.

- Dar visai neseniai pasaulį krėtė didžiulė ekonominė krizė. Kaip krizė jautėsi Argentinoje, taip pat Jūsų vadovaujame mieste?

Argentina išgyveno valstybinę krizę 2001-2002 m. Tarptautinės organizacijos nustojo šaliai teikti kreditus. Taip Argentinoje prasidėjo vidinis atsigavimo, atsinaujinimo procesas – kreditų nebuvo, tam naudotas jau turimas kapitalas.

JAV prasidėjusi ekonominė krizė Argentiną užklupo pačiame atsigavimo proceso viduryje, tad Argentina jos stipriai nepajuto – nebuvo įsiskolinusi.

Todėl pastaraisiais metais Argentinoje jaučiamas sėkmingas ekonomikos atsigavimas, per metus BVP vidutiniškai padidėja 8 proc. Taip kad kredito Argentinai nesuteikusios tarptautinės organizacijos padarė šaliai paslaugą.

- Kokią matote Lietuvos ekonominę situaciją?

Tarkime, Vilniaus mieste jaučiamas atsinaujinimas, pastebimas insfrastruktūros pokytis. Tačiau tuo pat metu jaučiu, kad pasaulinė krizė turėjo įtakos šaliai. Susitikimuose vietiniai verslininkai minėjo didelius nedarbo rodiklius.

- Gruodį baigiasi trečioji jūsų kadencija. Ką darysite toliau? Sieksite ir toliau vadovauti San Martinui, o gal domina galimybė vadovauti kuriam nors Lietuvos miestui?

Man jau ir Argentinos užtenka (juokiasi). Grįžęs į Argentiną planuoju apsispręsti, ar toliau siekti ketvirtos kadencijos. Dar nežinau.

- Ar Argentinoje tenka bendrauti su lietuvių bendruomene?

Taip, šalia veikia trys stiprios lietuvių bendruomenės. Be to, Lietuvos ambasada perkelta iš Venesuelos, Karakaso, į Buenos Aires. Su Lietuvos ambasada Argentinoje palaikome glaudžius ryšius.

- Tarp delegacijos narių įrašytas ir Sebastian Ivoškus. Ar tai - jūsų sūnus?

Taip, jis – generalinis ekonominio skatinimo centrų koordinatorius, bendradarbiauja su Lietuvoje įsteigtais centrais.

- Lietuvoje Jūs dažnai tapatinamas su Bogotai vadovavusiu, į Kolumbijos prezidentus kandidatavusiu lietuvių kilmės Antanu Mockumi. Ar teko su juo susitikti?

Buvome susitikę Buenos Airėse. Savaime aišku, jei bus proga aplankyti Kolumbiją, su juo vėl susitiksiu. Tačiau neketinu, kaip jis, nusimauti kelnių (juokiasi).

- Per interviu vis įterpėte keletą lietuviškų žodžių. Juos išmokote augdamas išeivių iš Lietuvos šeimoje?

Žmogaus smegenys – didelė paslaptis. Pirmąkart lankydamasis Lietuvoje pasižymėjau keletą lietuviškų žodžių, taip pat jų tarimą, kad galėčiau skaityti. Klausantis aplink skambančios lietuvių kalbos, man grįžta prisiminimai iš vaikystės, kai tėvai kalbėjo lietuviškai. Kaskart į žodyną įtraukiu vis daugiau lietuviškų žodžių.

Manau, dar 20 kelionių į Lietuvą, ir puikiai kalbėsiu lietuviškai. Argentinoje lietuviškai galiu kalbėti su ambasados atstovais ir lietuvių bendruomene.

Interviu baigsiu vaikystėje išmoktu lietuvišku eilėraščiu:

„Aš vyras kaip pipiras/ Gerų tėvų vaikas

Aš mergaitės nebučiavęs/ Negaliu būt sveikas“.

Mindaugas JACKEVIČIUS