Naujienos

Užsienio reikalų ministerija rengia Europos Sąjungos rinkų prieigos strategijos nacionalinį veiksmų planą, esą prieš eksporto barjerus kur kas lengviau kovoti visoms Sąjungos narėms kartu. Tačiau pripažįstama, kad šioje kovoje reikia ir aktyvesnio verslo bendradarbiavimo. Europos Sąjungos (ES) rinkų prieigos strategijos tikslas – efektyviau šalinti trečiųjų (ne ES) šalių taikomas prekybos kliūtis per stipresnę partnerystę tarp Europos Komisijos (EK), ES valstybių narių diplomatų ir verslo. Viena iš tokių priemonių – EK parengta Rinkų prieigos duomenų bazė, kurioje galima užregistruoti sutiktas prekybos kliūtis.

„Užregistruotą skundą mes labai rūpestingai analizuojame ir pateikiame grįžtamąjį ryšį“, – pirmadienį Užsienio reikalų ministerijos (URM) organizuotoje konferencijoje „ES rinkų prieigos strategija – partnerystė, padedanti eksportuoti“ tikino Joanna Miksa, EK Prekybos generalinio direktorato Rinkų prieigos ir pramonės departamento ekspertė.

Pasak jos, iš visų ES šalių surinkta informacija padeda suvokti prekybos kliūčių mastą ir bendromis jėgomis jas šalinti. Duomenų bazė naudinga ir verslui, kuris gali daugiau sužinoti apie konkrečių šalių nustatytus apribojimus.

Lietuva taip pat jungiasi prie šios strategijos. Pasak Albino Zananavičiaus, URM Išorinių ekonominių santykių departamento direktoriaus, Lietuva ir anksčiau dalyvavo ES sudarant sutartis su kitomis valstybėmis, tačiau šios esą vykdo ne visus įsipareigojimus, o vien dvišale diplomatija visko išspręsti ne visada pavyksta.

Stabdo baimė

Statistika skelbia, kad vien nuo 2008 m. spalio mėn. pasaulyje įvestos 223 prekybą ribojančios priemonės. Pavyzdžiui, Argentinoje jų – 35, Indonezijoje – 27, JAV – 16. Rusija čia neabejotina lyderė, turinti net 48 naujus apribojimus. Daugiausia bėdų Lietuvos verslui iš jų kelia kai kurioms prekių grupėms padidinti eksporto muitai ir apskritai visa Muitų sąjunga. Timo Hammarenas, EK delegacijos Maskvoje atstovas, vadovaujantis Rinkų prieigos komandai Maskvoje, tikina, kad EK turi šiek tiek svertų kalbėtis su Rusijos valdžia, o kai ši įstos į Tarptautinę prekybos organizaciją, jų bus dar daugiau. Tačiau, pasak jo, tenka susidurti ir su verslo abejingumu.

„Vienas iš sunkumų – įmonių nenoras prabilti apie problemas viešai, nes Rusijos valdžia gali į skundus reaguoti ir atsiųsti mokesčių inspekcijos ar kitų institucijų atstovų. Skelbti apie bėdas nenorima ir dėl įmonių tarpusavio konkurencijos“, – sako p. Hammarenas. Jis primena, kad problemos yra bendros, ir skatina bendroves aktyviau bendrauti su savo šalies ambasadomis trečiose šalyse, dalintis turima informacija.

„Mūsų planas – kiekvienoje ambasadoje paskirti vieną žmogų, atsakingą už šį reikalą, ir jų vardus skelbti viešai, kad verslas neklaidžiotų, skambintų ne bendruoju ambasados telefonu, o kreiptųsi tiesiai į atsakingą pareigūną“, – teigia p. Zananavičius.

Asta Šerėnaitė