Naujienos

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Michailo Golovatovo skandale priekaištauja Austrijai dėl nesolidaraus elgesio. Pasak jos, šį buvusį KGB operatyvininką rusą galima buvo suimti 40 dienų terminui.

„Die Presse": Austrijos prokuratūra praėjusį penktadienį du kartus prašė Lietuvos institucijų patikslinti M. Golovatovo, Rusijos piliečio, įtariamo dalyvavus 1991 m. kruvinosios nakties įvykiuose, arešto orderį. Kodėl Lietuva nepateikė geresnio šio arešto orderio pagrindimo?

Dalia Grybauskaitė: Mes laikėmės Europos arešto orderių standartų. 2008 m. Europos Komisija paskelbė praktinio arešto orderių taikymo ataskaitą, joje paminėjo ir Austriją, nes Austrija buvo paprašiusi nusikaltimams, padarytiems iki 2002 m., taikyti išimtį. Europos Komisijos ataskaitoje rašoma, kad Europos arešto orderiai dėl nusikaltimų, padarytų iki 2002 m., automatiškai pripažįstami kaip prašymai išduoti įtariamąjį. Šaliai, kuri pateikia ekstradikcijos prašymą, turi būti suteikiama 18 ar net 40 dienų visai reikiamai informacijai pateikti. Tačiau Austrijos prokuroras lietuvių pusei davė tik kelias valandas, per kurias reikėjo pateikti papildomą paaiškinimą dėl Europos arešto orderio. Ši ypač siaura interpretacija negali būti vertinama kaip normali. Austrijos prokuratūra taip parodė keistą nenorą bendradarbiauti.

Vadinasi, Jūs manymu, Austrija turėjo sulaikyti M. Golovatovą 40-čiai dienų?

Šį balandį Lietuva paprašė Italijos pritaikyti Europos arešto orderį vienam ieškomam asmeniui. Ir Italija suteikė Lietuvai 40 dienų papildomai informacijai dėl šio asmens ekstradicijos pateikti. Tokie yra Europos standartai.

Kokie bus tolesni Lietuvos žingsniai M. Golovatovo byloje?

Pirmiausia norėtume, kad Austrija geriau paaiškintų pritaikytą Europos arešto orderio interpretaciją. Nes jei ši situacija Austrijoje nepasikeis, galėsime kelti tik vieną klausimą: kaip ateityje taikyti Europos arešto orderius? Ar asmenys, įvykdę nusikaltimus žmoniškumui, ir ateityje galės laisvai lankytis Austrijoje? Ar Austrijos prokuratūra ir ateityje galės taip elgtis? Šis atvejis turi būti išaiškintas.

M. Golovatovas taip pat netrukdomas keliavo ir į Suomiją, Kiprą ir Čekiją.

Tačiau Lietuva arešto orderį išdavė tik 2010 m. spalio mėnesį.

Ir po to laiko M. Golovatovas buvo nukeliavęs į minėtas Europos Sąjungos šalis.

Tuomet tai reiškia, kad Europos arešto orderis kai kurioms ES šalims neturi jokios reikšmės. Tai yra blogas pavyzdys visai Europai.

Ar esate nusivylusi Austrija?

Leiskite man pasakyti taip: esu nustebinta. Šis sprendimas diskredituoja Europos šalių bendradarbiavimą teisėsaugos srityje. Lietuvos visuomenė šokiruota, vyrauja neteisybės jausmas. Susidarė įspūdis, kad viena ES narė apgavo kitą.

Ar manote, kad Austriją spaudė Rusija?

Kai vienos šalies prokuratūra per mažiau nei 24 valandas priima Europos arešto orderio nuostatoms prieštaraujantį sprendimą, žinoma, kyla įtarimas, kad už viso to slypi pačios įvairiausios priežastys.

Ar Lietuva dėl šio atvejo kreipsis į Europos Sąjungą?

Dar nesame nusprendę. Tačiau natūraliai kyla bendro pobūdžio klausimas, ar nusikaltėliai gali laisvai keliauti po Europą. Tai yra visos Europos teisėsaugos problema, ne tik Lietuvos ir Austrijos.

Kaip šis atvejis paveiks Austrijos ir Lietuvos dvišalius santykius?

Tai, kad mes kartu esame Europos Sąjungoje, reiškia, jog turėtume vieni kitus palaikyti ir elgtis solidariai.  

Christian ULTSCH