Naujienos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai dalyvaus sekmadienį Čikagoje prasidedančiame NATO viršūnių susitikime, kur, tikimasi, Aljanso šalių vadovų lygiu darkart bus patvirtintas ilgalaikis oro policijos misijos Baltijos šalyse pratęsimas.

Sekmadienį D.Grybauskaitė, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius dalyvaus Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje.

Vėliau vyks NATO šalių vadovų darbo bei neformalios užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrų vakarienės.

Antrąją susitikimo dieną, pirmadienį, D.Grybauskaitė dalyvaus NATO vadovų susitikime Afganistano klausimu. Šiame susitikime taip dalyvaus Afganistano, Japonijos, Kazachstano, Kirgizijos, Rusijos, Tadžikistano, Turkmėnistano, Uzbekistano atstovai, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius, Europos Sąjungos tarybos ir komisijos pirmininkai, Pasaulio banko atstovai.

Vėliau prezidentė dalyvaus NATO vadovų susitikime su Aljanso šalimis partnerėmis - Australija, Austrija, Suomija, Gruzija, Japonija, Jordanija, Korėja, Maroku, Naująja Zelandija, Kataru, Švedija, Šveicarija ir Jungtiniais Arabų Emyratais.

Čikagoje taip pat įvyks dvišalis D.Grybauskaitės ir neseniai išrinkto Suomijos prezidento Saulio Niinistoe (Saulio Nynistės) susitikimas.

Teigiama, jog didžiausias dėmesys susitikime bus skiriamas Afganistanui. NATO šalių lyderiai tarsis dėl dalyvavimo Afganistane formų po 2014 metų, kuomet tarptautinės saugumo paramos pajėgos (angl. ISAF) turėtų baigti kovines operacijas.

Įvairiuose Afganistano regionuose tarnauja ir apie 250 Lietuvos karių. Didžioji jų dalis - apie 150 - misiją vykdo Goro provincijoje. 2013 metų pabaigoje Lietuva planuoja išvesti karius iš Goro.

Lietuvai svarbiausia susitikimo Čikagoje tema yra susijusi su vadinamąja išmaniąja gynyba (angl. smart defence), kuriai priskiriama ir Šiauliuose dislokuota NATO oro policijos misija Baltijos šalių oro erdvei apsaugoti.

NATO vasario pradžioje nusprendė pratęsti šią misiją, kuriai mandatas iki tol buvo suteiktas iki 2014 metų. Tuomet ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys savo ruožtu įsipareigojo didinti savo indėlį. Priimtas dokumentas yra konfidencialus, tačiau, BNS žiniomis, jame teigiama, kad misijos peržiūra bus atliekama po 2018 metų.

Lietuva siekia, kad Čikagoje oro policijos ilgalaikis tęstinumas būtų pabrėžtas NATO vadovų susitikimo deklaracijoje, tačiau šįkart nebūtų minimi 2018 metai.

Susitikime Aljanso šalių vadovams taip bus pristatyta NATO gynybos ir atgrasymo laikysenos ataskaita. Šis dokumentas artimiausiems metams apibrėš vadinamąjį atgrasymo "kokteilį", t.y. kokia reikšmė Aljanse bus teikiama konvencinei ir branduolinei ginkluotei, tame tarpe ir JAV taktiniams branduoliniams ginklams Europoje.

Čikagoje bus pranešta ir apie pasiektus pirminius NATO priešraketinės gynybos (PRG) sistemos pajėgumus. Šios sistemos plėtrai Europoje, o ypač JAV raketų dislokavimui Lenkijoje ir Rumunijoje vėlesniais metais, prieštarauja Rusija, kuri grasina atsakomosiomis priemonėmis.

Rusijos vadovai susitikime nedalyvaus, viena iš to priežasčių yra laikomas nesutarimas dėl PRG dislokavimo.

Nors šis susitikimas nėra skirtas NATO plėtrai, Čikagoje įvyks atskiras NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas su narystės Aljanse siekiančių Makedonijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Gruzijos diplomatijos vadovais.

Iš viso NATO viršūnių susitikime dalyvaus daugiau kaip 60 valstybių delegacijos.