Naujienos

Lietuvių kultūros metras, puikiai pažįstamas ir Rusijoje, aktorius Juozas Budraitis baigia daugiau kaip 14 metų trukusią Lietuvos kultūros atašė Maskvoje karjerą ir visam grįžta į tėvynę.

Vienas iš auksinio trio

Šių metų spalio 6 d. 70-metį švęsiantis J.Budraitis jau dabar pradeda ruošti lagaminus grįžti į Lietuvą. "Iki metų pabaigos turėčiau grįžti namo", – dienraščiui sakė jis.

Lietuvos ambasadoje Maskvoje J.Budraitis kultūros atašė pareigas pradėjo eiti dar 1996 m.

Tai buvo tobulas Lietuvos užsienio reikalų ir Kultūros ministerijų pasirinkimas. J.Budraitis yra vienas geriausiai Rusijoje žinomų lietuvių kultūros atstovų. Jis, su Donatu Banioniu ir Regimantu Adomaičiu, sudaro vadinamąjį "auksinį Lietuvos aktorių trio", kurį rusai labai myli ir gerbia dar nuo sovietinių laikų.

J.Budraitis tvirtina per "keliolika darbo Rusijoje metų padaręs jau gana daug", jaučiasi "daug padirbėjęs, todėl ramia širdimi" paliekąs kultūros atašė pareigas savo įpėdiniui. Kas juo bus, kol kas nežinia. "Naujas kultūros atašė Rusijoje, žinoma, bus paskirtas, – neabejojo menininkas. – Tik dar nežinau, kas."

Negalvoja, ką darys toliau

J.Budraitis pripažino, kad Maskvoje būta ir nesėkmių, nepavykusių dvišalio kultūrinio bendradarbiavimo projektų. Tačiau jų nekonkretizavo.

Apskritai aktorius nenorėjo plačiau komentuoti savo apsisprendimo baigti diplomatinę kultūrinę karjerą. "Ką čia telefonu daug prikalbėsi... Geriau, kai grįšiu, susitikime ir atsakysiu į visus dominančius klausimus", – kukliai muistėsi maestro.

Į Lietuvą J.Budraitis turėtų grįžti iki Kalėdų. "Na, galbūt visiškai užbaigsiu visus darbus tik po Naujųjų metų, bet tikrai ne vėliau", – spėjo jis.

Aktorius tvirtino tebesąs gana darbingas, tačiau negalvojąs apie tai, ką darys grįžęs Lietuvon. Bet vargu ar tęs diplomatinę misiją kur nors kitur. "Amžius jau nebe tas", – pripažino jis.

Greičiausiai garbaus amžiaus J.Budraitis taps pensininku.

Maskvos šurmulys įtraukia

Paklaustas, ar negaila skirtis su didžiuliu kultūriniu, visuomeniniu ir politiniu metropoliu vadinama Maskva, J.Budraitis atsakė teigiamai.

"Žinot, kalinys, išeidamas iš kalėjimo, kur praleido dvidešimt metų, verkia jo ilgėdamasis. Nevadinu Rusijos ar Maskvos kalėjimu, tiesiog toks palyginimas dabar atėjo į galvą. Maskvos šurmulys neabejotinai įtraukia. Man, kaip tam žmogeliui, daug metų praleidusiam vienoje vietoje, turinčiam daugybę saitų su ja, aišku, bus nelengva palikti šią vietą. Esu gana sėslus žmogus, kupinas sentimentų tai vietovei, kur praleidau daugelį metų", – sakė aktorius.

Jis pabrėžė, kad ilgisi ir kitų vietų, kur buvo praleista nemažai laiko, – Londono, Romos, Florencijos, taip pat Toskanos provincijos Italijoje.

"Bet vis dėlto mano namai, mano šaknys yra Lietuvoje", – sentimentaliai pridūrė J.Budraitis.

Tuos sentimentus išduoda vieno iš šimtų J.Budraičio duotų interviu rusiškai žiniasklaidai pavadinimas: "Labai pasiilgstu lietuviškos duonos".

Iš pradžių tapo teisininku

Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijos patvirtino faktą, kad J.Budraitis atšaukiamas iš kultūros atašė Rusijoje pareigų. Tačiau tikslios jo sugrįžimo į namus datos dar nepranešė. Kaip ir atsisakė komentuoti, kas galėtų pakeisti šį aktorių Lietuvos ambasadoje Maskvoje, tik pripažįsta, kad naujas kultūros atašė tikriausiai bus paskirtas jau kitąmet.

1940 m. spalį Liepynų kaime, Kelmės apylinkėse, gimęs J.Budraitis, jau būdamas gana žinomas aktorius, 1973-aisiais baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, vėliau – Maskvos aukštuosius kino režisūros kursus. 1979–1989 m. jis dirbo aktoriumi Kauno dramos teatre, pelnė Lietuvos SSR liaudies artisto garbės vardą.

Pirmas J.Budraičio ryškus vaidmuo kine – Lokių jaunėlis, kompleksuotas Jonas 1965 m. Vytauto Žalakevičiaus filme "Niekas nenorėjo mirti". J.Budraičio personažai: Andrius – filme "Jausmai", (1968 m.), Hornas – čekų filme "Lanfiero kolonija" (1968 m.), Vaižganto Mykoliukas – filme "Tas prakeiktas nuolankumas" (1970 m.), gelbėtojas Martas – Algirdo Aramino filme "Maža išpažintis" (1971 m.), dailininkas Petras – režisieriaus Almanto Grikevičiaus filme "Sadūto tūto" (1974 m.), Gediminas – to paties režisieriaus juostoje "Sodybų tuštėjimo metas" (1976 m.), seklys Meisonas – detektyve "Visi prieš vieną" (1986 m.).

Ne kartą apdovanotas

J.Budraitis gausiai filmavosi ir Rusijos, Baltarusijos, Estijos, Bulgarijos, to meto Rytų Vokietijos filmuose. Režisieriai dažnai jį pasitelkdavo dėl tipažo, matydami jame "nordišką arietį", kosmonautą, karininką, aristokratą.

Net ir tapęs Lietuvos kultūros atašė Maskvoje J.Budraitis ir toliau aktyviai filmavosi tiek rusiškuose, tiek lietuviškuose filmuose ir televizijos serialuose.

Iš viso per savo karjerą šis kino aktorius suvaidino apie šimtą vaidmenų.

2003 m. J.Budraitis apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi. Dar 2000-aisiais tuometis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo įsaku "už didelį indėlį išsaugant ir vystant Rusijos ir Lietuvos bendradarbiavimą kultūros srityje" apdovanojo J.Budraitį Draugystės ordinu.

Stasys GUDAVIČIUS