Kelmės rajone, šalia Užvenčio miestelio esančiame Želvių miške, atidengtas paminklas holokausto aukoms. Į vietą, kurioje 1941 metais buvo sušaudyti 96 Užvenčio miestelio ir jo apylinkių žydai, suvažiavo jų palikuonys iš Izraelio, ambasadų atstovai. Paminklas pastatytas Žydų bendruomenės lėšomis. Teritorija sutvarkyta rajono savivaldybės ir Užvenčio seniūnijos lėšomis bei rūpesčiu.
Holokausto skauduliai
Nuo Užvenčio plento Želvių miško link vienas po kito suka automobiliai. Jie sustoja pamiškėje. Žmonės nešini vainikais ir gėlėmis leidžiasi į miškelio gelmę. Čia aptverta tvorele ir nauju aukštu paminklu paženklinta holokausto aukų masinių žudynių vieta. Šalia paliktas ir sovietiniais metais pastatytas paminklinis akmuo.
Pagerbti prieš 69 metus išžudytų Užvenčio mietelio žydų atvyko Amerikos ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse, iš Vaiguvos kilęs knygos apie holokaustą Lietuvoje autorius, istorikas, buvęs Lietuvos ambasadorius Izraelyje, dabar – Norvegijoje Alfonsas Eidintas, Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje ir Latvijoje pavaduotoja Liat Wexelman, Žydų bendruomenės atstovų iš Lietuvos ir Izraelio – Levinų, Kelmanų, Cvikų šeimų palikuonys, Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius ir rajono Tarybos narys Petras Beresnevičius.
"Mano senelis Abramas Levinas buvo užventiškis iš šaknų, – sakė iškilmių organizatorius iš Izraelio Volia Levinas. – Jo proseneliai Užventyje gyveno nuo septynioliktojo amžiaus. Abramas Levinas su žmona Šeine augino septynias dukras ir du sūnus. Jo brolis Moiše Levinas su žmona Malka augino penkis vaikus. Neturtingos šeimos mokė savo vaikus gyventi pagal bibliją ir žydų tradicijas. Tačiau 1941 – aisiais metais vienos šalies lyderis nusprendė išvalyti pasaulį nuo antrarūšių žmonių. Tai atvedė prie holokausto – Europos, Lietuvos, Abramo ir Moišės Levinų tragedijos."
Primindama Želvių miške užgesusias 96 žmonių gyvybes Amerikos ambasadorė Lietuvoje Anne E.Derse kalbėjo apie pastangas, kad tokios tragedijos daugiau nepasikartotų.
Izraelio ambasadoriaus Lietuvoje ir Latvijoje pavaduotoja Liat Wexelman dėkojo už dėmesį ir pagarbą holokausto aukoms.
Šiaulių regiono žydų bendruomenės vadovas Borisas Šteinas sakė, kad Šiaulių regione yra trisdešimt masinių žudynių vietų.
Paminklo atidengimo iškilmės baigtos tradicine malda. Prie paminklo padėtos gėlės ir akmenėliai.
Dvi duobės
Želvių miške buvo dvi duobės, kuriose palaidotos masinių žudynių aukos. Dalis žydų buvo sušaudyti 1941 – ųjų liepos 30 –ąją. Tų pačių metų gruodžio 8 – ąją išžudyti likusieji Užvenčio žydai.
1956 metais vieną duobių pradėjo kasinėti vietos gyventojai, ieškodami auksinių dantų. Pagal žydų tradicijas palaikų išardytoje kapavietėje negalima palikti. Nuo holokausto išsigelbėjusių užventiškių Leibos Levino ir Elijaus Cviko rūpesčiu palaikai iš ardomos duobės buvo iškasti ir pervežti į Vilnių. Čia palaidoti žydų kapinėse. Pernai jose restauruotas paminklas.
Antroji duobė, kurioje atgulė apie 18 gruodžio 8 dienos holokausto aukų, palikta.
Praėjus metams po palaikų perkėlimo, Leiba Levinas mirė. Jo sūnus Vollia toliau rūpinasi holokausto aukų atminimo įamžinimu. Jo ir Kelmanų, Lererų, Cvikų šeimų palikuonių iniciatyva buvo surinktos žydų bendruomenės narių lėšos ir pastatytas paminklas Želvių miške. Kelmės rajono savivaldybė ir Užvenčio seniūnija pasirūpino, kad būtų sutvarkyta ir aptverta masinių žudynių vieta, pažvyruotas kelias ir sustatyti kelio ženklai.
Išsigelbėjo tik keletas
Prieš karą Užvenčio miestelyje gyveno apie šimtas žydų. Per karą beveik visa jų bendruomenė buvo sunaikinta. Išsigelbėjo tik Leiba, Chana ir Chaja Levinai, Benzion Kelman su motina ir Elijus Cvikas.
Leiba Levinas tuo metu tarnavo Šešioliktoje lietuviškoje divizijoje, o dvi jo seserys slapstėsi cerkvėse.
Išsigelbėjusi Leibos Levino šeima pabėgo į Rusiją. Šiuo metu Izraelyje gyvenantis šios šeimos palikuonis Vollia Levinas drauge su Lietuvos žydų bendruomene organizavo holokausto aukų atminimo įamžinimą masinių žudynių vietoje.
Levinų kaimynai Kelmanai pasitraukė į Telšius, tačiau arkliais važiuojančią šeimą pavijo vokiečių tankai. Su savo anūkais iš Izraelio į iškilmes atvažiavęs Benzion Kelman dar prisimena aplink ežerą vaikomus, ežere skandinamus ir šaudomus vyrus, gyvenimą dvaro arklidėse, vaizdus, kai žydai bučiuoja kojas vokiečių kareiviams. Tėvas buvo sušaudytas. Mamai su šešerių metų sūneliu padėjo pabėgti žydų gete dirbusi medicinos sesuo. Motina slapstėsi apsimesdama nebyle, sūnus – piemenuku. "Čia palaidoti mano seneliai – ir mamos ir tėvo tėvai, dėdės ir tetos," – sakė Benzion Kelmann.
Nuo žūties pavyko išsigelbėti vieninteliam Cvikų šeimos palikuoniui Elijui Cvikui. Jis buvo miestelio verslininkas – turėjo du autobusus ir du sunkvežimius.
Dvi Elijo seseris sušaudė Želvių miške. Elijas buvo reikalingas kaip vienintelis miestelyje gyvenęs vairuotojas, todėl jį paliko iki kitų masinių žudynių. Paliko ir du jo brolius. Jie buvo batsiuviai. Kadangi dar turėjo nemažai odos, palikti tam, kad prisiūtų miestelio gyventojams batų. Gruodžio mėnesį, kai visa batams skirta medžiaga buvo sunaudota, visus tris brolius suėmė.
Suimtą Eliją saugojo jo vaikystės draugai. Vieną vakarą Elijas savo kaimyno, su kuriuo užaugo viename kieme, paprašė jį išvesti į lauką atlikti gamtinių reikalų. Saugotojas buvo toks girtas, kad Elijui Cvikui pavyko pasprukti į mišką. Po to jis slapstėsi pas žmones Užvenčio apylinkėse. Rizikuodami savo gyvybėmis jam padėjo daug lietuvių šeimų. Elijo pase nebuvo įrašyta gimimo dienos. Todėl gimtadienį jis švęsdavo liepos 6 – ąją, kai į Užventį atėjo rusų kariuomenė, ir jam daugiau nebereikėjo slapstytis. Grįžo į savo namus Užventyje, o 1946 –aisiais vedė savo gelbėtojų dukrą.
Šiandien Užventyje gyvena Elijo Cviko sūnų Zamės ir Leono šeimos. Iš beveik šimto prieš karą čia gyvenusių žydų šiuo metu beliko tik du. Oficialiai jie yra lietuvių tautybės. Vienas Elijo sūnų – Leonas "Šiaulių kraštui" ir papasakojo savo tėvo išsigelbėjimo istoriją. Jo dėdės batsiuviai buvo sušaudyti.
Regina MUSNECKIENĖ
