Naujienos

Praėjusį ketvirtadienį Olandijos sostinėje Amsterdame garsiai skambėjo nedidelio Lietuvos miesto Vilkaviškio vardas – olandai nusilenkė savo baleto legendai, Nacionalinio baleto įkūrėjai, garsiai choreografei Soniai Gaskell (1904-1974), kuri gimė Vilkaviškyje. Apie tai, kad Olandijos šiuolaikinio baleto įkūrėja, šokio pioniere vadinama balerina ir choreografė gimė Vilkaviškyje, iki šių metų pavasario Lietuvoje nebuvo žinoma. Tokia informacija Vilkaviškio krašto muziejaus direktorių Antaną Žilinską pasiekė kovo mėnesį, kai šio miesto žydų istorijos tyrinėtojas Ralphas Salingeris, gyvenantis Izraelyje, ją aptiko internete.

Susidomėjęs šios garsenybės biografija, A.Žilinskas pakvietė į Vilkaviškį tuometę Nyderlandų ambasadorę Lietuvoje Annemiekę Ruigrok, kuri, sužinojusi, jog S.Gaskell gimė šiame mieste, iš karto sutiko apsilankyti Vilkaviškyje. Dabar kadenciją Lietuvoje jau baigusi ambasadorė tada sakė, kad baleto pradininkė Olandijoje itin gerai žinoma, o rugsėjį Nyderlandų teatro institutas kartu su Žydų muziejumi atidarys didelę parodą, skirtą S.Gaskell, kuriai šiemet būtų sukakę 105-eri metai.

Nyderlandų ambasada Vilniuje skyrė pinigų, kad Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius A.Žilinskas kartu su žurnalistu iš Lietuvos galėtų apsilankyti šios parodos atidaryme. Jos metu buvo galima įsitikinti, kokia garsi buvo žydų kilmės vilkaviškietė, kuriai olandai dėkingi už šiuolaikinį baletą.

Namas, kuriame gyveno Haskelių šeima Vilkaviškyje, neišliko, bet žinoma tiksli vieta, kur jis stovėjo. Planuojama jau kitais metais netoli tos vietos, ant Vilkaviškio kultūros centro sienos pritvirtinti S.Gaskell atminimui skirtą lentą.

1904 metais gimusi ir iki 1914 metų Vilkaviškyje gyvenusi būsimoji olandų baleto žvaigždė tada turėjo Gaskelytės pavardę. Yra išlikusi 1912-aisiais Vilkaviškyje daryta fotografija, kuri eksponuojama ir naudojoje parodoje Amsterdame. Be to, čia yra Vilkaviškio senamiesčio nuotrauka prieš Pirmąjį pasaulinį karą, buvusios medinės sinagogos nuotrauka bei senas žemėlapis, kuriame nubraižytas ir Haskelių šeimos namas.

S.Gaskelytės tėvas Salomonas Haskellis buvo stambus grūdų pirklys Vilkaviškyje, vedęs rusų kilmės Anną Karnovsky ir susilaukęs penkių dukterų. Parodoje Amsterdame dalyvavo ir artimiausios S.Gaskell giminaitės – Paryžiuje gyvenančios jos dukterėčios, Sonios sesers Idos dukros Edith Waysand ir Michelle Racine – pastaroji prieš mėnesį pirmą kartą apsilankė savo senelių mieste Vilkaviškyje.

Kai būsimajai baleto žvaigždei buvo 10 metų, šeima išvyko į Ukrainą, Bachmuto miestą. Ten Haskelių šeimos pavardė buvo pakeista į Gaskelių, nes slavai neturi „h“ raidės. Nusivylę sunkiu gyvenimu Ukrainoje, jau po kelerių metų, 1919-aisiais Gaskeliai vėl grįžo į tuo metu jau nepriklausoma tapusią Lietuvą. Šeima čia ir pasiliko, bet Sonia pabuvo neilgai ir jau netrukus su bendraminčių sionistų grupe išvyko į Palestiną. Čia viename kibuce ji gyveno iki 1925 metų, o tada atvyko į Paryžių. Mergina svajojo tapti rašytoja, tačiau susidomėjo šokiu, dalyvavo keliose kabareto grupėse.

1939-aisiais ji antrąkart ištekėjo už olandų kilmės vyro ir persikėlė į Amsterdamą. Būtent šiame mieste atsiskleidė S.Gaskell kaip šokėjos ir choreografės talentas. Čia ji atidarė savo šokio studiją, kuri veikė ir per Antrąjį pasaulinį karą, o šios studijos mokine buvo ir garsi Holivudo kino žvaigždė, „Oskaro“ laureatė aktorė Audrey Hepburn.

1954-aisiais buvusi vilkaviškietė subūrė baleto grupę, kurios pagrindu netrukus buvo įkurtas Nyderlandų nacionalinis baletas. Iki tol jokių šiuolaikinio baleto tradicijų Nyderlanduose nebuvo, nes, kaip aiškino parodos rengėjai, baletas nebuvo suderinamas su tuomet giliai įsišaknijusi protestantizmu. Nacionaliniam baletui Sonia vadovavo nuo 1961 iki 1969 metų. Nuo kepenų vėžio ji mirė 1974-aisiais, testamente paprašiusi ją kremuoti ir pelenus kartu su vyro pelenais išbarstyti Amsterdame.

Paskutinius šešis jos gyvenimo mėnesius S.Gaskell globojo ir ja rūpinosi tuomet jaunas aktorius ir gerbėjas Ericas Beekesas, dabar žinomas Olandijos teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas. Atėjęs į S.Gaskell skirtą parodą, dabar šešiadešimtmetis vyras mielai sutiko pasidalinti savo įspūdžiais apie garsiąją baleriną su Lietuvos skaitytojais.

Sonia buvo absoliučiai ypatinga, į nieką nepanaši ir su niekuo nepalyginama. Taip jau atsitiko, kad man teko ja, jau sunkiai sergančia rūpintis paskutinius šešis jos gyvenimo mėnesius. Ji išliko šviesaus proto, valdinga, reikli – tokia, kokia buvo visą gyvenimą. Tik ką parodytas filmas apie ją vadinasi „Madam“ – būtent taip ji pageidavo, kad būtų į ją kreipiamasi. Jeigu klausiate, ar ką nors ji man papasakojo apie savo vaikystės metus, apie Lietuvą, turiu jus nuvilti – Sonia niekada nekalbėjo apie praeitį, nemėgo to, jai buvo svarbu, kas vyksta dabar ir ką dar reikia padaryti. Tai buvo išties ypatinga moteris, ir nors praėjo 35 metai nuo jos mirties, puikiai prisimenu kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką.

E.Beekesui S.Gaskell prieš mirtį paliko nemažai savo archyvų, nuotraukų, dokumentų, asmeninių daiktų. Naujajai parodai jis pateikė ir garsiosios choreografės avėtus batus, ir nuostabaus grožio suknelę, kuria pasipuošusi S.Gaskell susitiko su tuomet būsimąja Nyderlandų karaliene Beatrix – stenduose yra ir tą susitikimą įamžinusi nuotrauka.

Tačiau pati didžiausia žvaigždė parodos atidaryme buvo ilgametis Nyderlandų nacionalinio baleto direktorius ir vyriausiasis choreografas, vadovavimą teatrui po S.Gaskell pasitraukimo perėmęs Rudis van Dantzigas. Dabar 77-erių metų vyras atrodo daug jauniau, jis jau kelerius metus rašo knygą apie savo pirmtakę, tačiau vis jos neužbaigia. R. van Dantzigas parodoje, į kurios atidarymą atėjo daugiau kaip 600 S.Gaskell talento gerbėjų, nuolat buvo baleto artistų, draugų apsuptyje, o supažindintas su Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriumi A.Žilinsku, ir stebėjosi, ir džiaugėsi.

„Tiesiog fantastika, kad parodos atidaryme turime žmonių iš gimtojo Sonios Vilkaviškio. S.Gaskell – ypatinga asmenybė, kurią atsimename ir gerbiame, skiriame jai filmus, knygas. Turite labai didžiuotis, kad būtent jūsų mieste gimė ši garsi moteris“, - pabrėžė R. van Dantzigas, prieš kelis dešimtmečius parašęs bestseleriu Olandijoje tapusią ir ekranizuotą autobiografinę knygą „Dingusiam kareiviui“ apie jauno olandų kaimo vaikino ir kanadiečio kareivio draugystę.

R. van Dantzigas čia pat ant popieriaus lapelio parašė linkėjimą Vilkaviškio krašto žmonėms: „Ačiū jums, kad davėte Olandijai ir pasauliui Sonią Gaskell“.

S.Gaskell atminimui surengta ne tik paroda – Nacionalinio teatro salėje įvyko naujo dokumentinio filmo apie garsiąją šokio kūrėją „Madam“ premjera. Valandos trukmės režisierės Jellie Dekker filme prisiminimais apie Sonią dalijasi jos buvę mokiniai, draugai, dabartinio teatro vadovai, taip pat jos dukterėčia E.Waysand. Filmą palydėjo griausmingi aplodismentai ir žiūrovų pagyros.

„Šią parodą rengiau beveik trejus metus. Tiek laiko kasdien buvau su Sonia Gaskell, sužinojau labai daug apie šią nepaprastą asmenybę, apie jos charakterį, apie jos gyvenimą, apie daugybę sunkių išbandymų, kuriuos jai teko patirti. Didžiulis dėmesys parodai, daugybė žmonių rodo, kad Sonia nepamiršta, ja domimasi, apie ją kalbama. Jeigu šios garsenybės atminimą įamžins ir jos gimtasis Vilkaviškis, tai bus pati didžiausia dovana iš jūsų pusės“, - sakė atsisveikindama šios parodos kuratorė, Nyderlandų teatro instituto projektų vadovė Tuja van der Berg.

Gali būti, kad Lietuva sužinos apie S.Gaskell daugiau – Žydų muziejaus Amsterdame direktorius Joelis Cahenas A.Žilinskui sakė, jog šią parodą būtų galima parodyti ir Lietuvoje. Planuojama, kad, jei pavyks gauti finansavimą, į Lietuvą ji atkeliaus ateinančių metų pavasarį ir bus eksponuojama Vilkaviškio ir Marijampolės kultūros rūmuose, taip pat Kauno IX forte, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje Vilniuje.

Algis Vaškevičius