NORVEGIJAI REIKIA LIETUVIŲ ("Kauno diena", 2011 m. gegužės 19 d., Nr. 115 (19373), 6 psl.
Nors Šiaurės šalių policija skelbia pavojų dėl grėsmių, kurias kelia nusikaltėliai iš Baltijos šalių, Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Leifas Arne Ullandas tikina: darbščius lietuvius vertina ir eiliniai norvegai, ir karalius Haroldas V.
Prieš tris mėnesius darbą Lietuvoje pradėjęs naujasis Norvegijos ambasadorius Lietuvoje L.A.Ullandas savo pirmajai oficialiai kelionei iš sostinės pasirinko Kauną.
-- Pastaraisiais metais lietuviai tarsi iš naujo atrado Norvegiją ir vėl plūstelėjo į ją. Tačiau iš Skandinavijos šalių girdėti pavojaus signalų: dėl imigrantų iš Baltijos šalių padaromų nusikaltimų Šiaurės šalių jungtinės policijos asociacijos vadovas net paragino peržiūrėti Šengeno sutartis. Ar Norvegijos vyriausybė palaiko tokią poziciją?
– Per Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitą į Norvegiją paskaičiavome, kad Norvegijoje gali būti apie 40 tūkst. lietuvių.
Apskritai, įvairių Norvegijos institucijų ir visuomenės požiūris gali būti tik teigiamas. Daug metų mūsų ekonomika klestėjo ir dabar mums akivaizdžiai trūksta darbo jėgos. Be 40 tūkst. lietuvių, Norvegijoje dar yra apie 100 tūkst. lenkų, nemažai vokiečių, kitų tautybių žmonių.
Kai šalyje viešėjo Lietuvos Prezidentė, Norvegijos karalius Haroldas V paminėjo didelį skaičių lietuvių ir apie juos atsiliepė labai palankiai. Žinoma, atviros sienos sukuria ir problemų, susijusių su nusikalstamumo judėjimu, bet ši problema yra kontroliuojama. Gerai bendradarbiauja Lietuvos ir Norvegijos policija. Šis dvišalis bendradarbiavimas bus stiprinamas, tad yra prielaidos, kad situacija gerės.
– Koks norvegų akyse yra susiformavęs lietuvio imigranto įvaizdis?
– Apibendrintą įvaizdį nustatyti būtų labai sunku, nes į Norvegiją atvyksta skirtingų specialybių, interesų ir išsilavinimo lietuvių. Sakyčiau, kad lietuviai Norvegijos fone neišsiskiria, labiau išsiskiria kitų tautų atstovai. Lietuviai Norvegijoje tikrai laukiami.
– Norvegai dažnai apibūdinama kaip gana šalta ir uždara bendruomenė. Ar toks bendruomenės būdas trukdo į ją integruotis imigrantams?
– Nemažai žmonių į Norvegiją atvyksta trumpam užsidirbti kuo daugiau pinigų ir grįžti atgal. Jie neturi tikslo integruotis. Bet yra tokių, kurie pasiryžę likti ilgesniam laikui. Manau, kad rimtų ketinimų ilgam laikui apsigyventi Norvegijoje turintys žmonės su integracijos problemomis neturėtų susidurti. Norvegijai reikalingi darbininkai ir specialistai, todėl siekiama, kad integracijos galimybės būtų tinkamos. Tam tikrų problemų gali sudaryti profesinės sąjungos, kurios nuolat pabrėžia, kad imigrantai stabdo norvegų atlyginimų didėjimą.
– Ar nemokant norvegų kalbos galima susidurti su rimtomis problemomis?
– Atvažiuojantieji trumpam, aišku, galėtų išsiversti ir be norvegų kalbos. Vis dėlto, norint pasilikti ilgesniam laikui, kalba būtina. Pavyzdžiui, mano gimtajame mieste esančioje ligoninėje dirba 14 užsieniečių daktarų. Jei jie nemokėtų norvegų kalbos, kokybiškas darbas, matyt, būtų neįmanomas. Aišku, dirbant statybose galima visai neblogai išsiversti ir be norvegų kalbos. Bet mes pastebėjome, kad dauguma į Norvegiją atvykstančių lietuvių nori ir stengiasi išmokti norvegiškai.
– Ne kartą teko girdėti lietuvių nusiskundimų dėl aukštų medicinos paslaugų kainų Norvegijoje.
– Aukštas medicinos paslaugų kainas lemia aukštas pragyvenimo lygis ir dideli, palyginti su uždarbiu Lietuvoje, atlyginimai. Todėl natūralu, kad lietuviai dantis gydosi ir kitas medicinos paslaugas perka Lietuvoje. Manau, kad aukštas kainas Norvegijoje galima vertinti ir pozityviai – tai viena iš priežasčių, kodėl kai kurie norvegai verslą perkelia į Lietuvą.
– Spaudoje yra pasirodę publikacijų apie atvejus, kai imigrantai verčiami dirbti nelegaliai, nes taip parankiau darbdaviams.
– Pasitaiko nerimtų kompanijų, kurios ryžtasi pažeisti įstatymus, tačiau tai yra išskirtiniai, netipiniai atvejai. Situaciją labai atidžiai stebi profsąjungos, ne vieną neigiamą atvejį yra atskleidusi spauda. Nelegaliai dirbti verčiami žmonės turėtų nerizikuoti savo ateitimi ir kreiptis į artimiausią policijos nuovadą.
– Kokių profesijų specialistai labiausiai laukiami Norvegijoje?
– Būtų galima išvardyti labai daug profesijų. Galbūt didžiausias yra sveikatos apsaugos darbuotojų poreikis – reikia ne tik gydytojų, bet ir medicinos seserų. Moterų gyvenimo trukmė Norvegijoje jau pasiekusi 82–83 metus, vyrų 79–80 metų. Tokia situacija ypač didina medicinos srities specialistų poreikį.
– Ar dabartinės ekonominės tendencijos Norvegijoje leidžia tikėtis, kad imigrantų darbštumo, patirties Jūsų atstovaujamai šaliai reikės ir toliau?
– Norvegija išvengė sunkiausių bendrosios krizės padarinių. Tai pavyko todėl, kad prieš dešimt metų buvo pertvarkytas bankų sektorius. Situaciją, be abejo, lengvina ir tai, kad Norvegija turi ir savo naftos, ir dujų. Norvegijos pramonėje dabar yra daug pagrįsto optimizmo. Be to, Norvegija įvairiose pasaulio šalyse labai daug investuoja už naftą ir dujas gaunamų lėšų. Investicijos nukreipiamos ir į Lietuvą. Didžiuojuosi tuo, kad Norvegija Lietuvoje patenka į stambiausių investuotojų dešimtuką.
– Kauniečiams žinoma, kad Norvegijos vyriausybė finansiškai parėmė Kauno pilies atstatymo projektą, bet daug kas svarsto, kodėl norvegams parūpo Kauno pilis.
– Pagal susitarimą su ES, Norvegija skiria didelę finansinę paramą naujosioms ES šalims. Baigėsi pirmasis penkerių metų periodas, kurio laikotarpiu mūsų šalis Lietuvai skyrė 65 mln. eurų. Šiais pinigais buvo finansuojama apie 60 įvairių projektų. 18 iš jų buvo įgyvendinti Kauno regione – taip pat ir Kauno pilies atnaujinimo darbai.
Nemažai lėšų skiriame unikaliam Pažaislio architektūriniam ansambliui. Skirdama finansinę paramą Norvegija pasiūlo tam tikras prioritetų sritis, o konkrečius objektus pasirenka Lietuvos pusė. Per Prezidentės D.Grybauskaitės vizitą Norvegijoje buvo pasirašyta sutartis dėl 84 mln. eurų paramos ateinančiam penkerių metų periodui.
Su Lietuvos finansų ministerija sutarta, kiek tam tikroms sritims bus skirta pinigų. Sutarta ir dėl to, kad praėjusio ir dabartinio periodo remtina sritis turi būti kultūros paveldas, nes šiai sričiai labai sunkiai prieinami ES struktūriniai fondai. Dėl pinigų sumos jau susitarta, o kokioms sritims jie bus skirti, spręs lietuviai – norvegai į tai nesikiš. Tai gali būti pilys, dvarai, medinės architektūros paveldas.
Arūnas DAMBRAUSKAS