Naujienos

Norvegija yra viena iš solidžiausių Lietuvos partnerių Skandinavijos šalyse. Pasidalinti mintimis apie dviejų šalių  bendradarbiavimo aktualijas ir atsakyti į žurnalo „Made in Lithuania“ klausimus sutiko LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Norvegijos Karalystėje Alfonsas Eidintas.

– Lietuvos ir Norvegijos prekybiniai ryšiai jau ilgą laiką plėtojami nuosekliai ir jų tolesnei plėtotei ambasada teikia prioritetą. Nuo 2000 metų iki šiol Lietuvos ir Norvegijos prekybos apimtys padvigubėjo, o Lietuvos eksportas į Norvegiją taip pat daugiau kaip du kartus viršija importą iš Norvegijos.

Kaip matyti iš Lietuvos eksporto struktūros, Norvegijos rinkoje geriausiai konkuruoja stipriausių ir tradiciškai į eksportą orientuotų Lietuvos pramonės sektorių gaminiai – ekskursiniai ir kitokie laivai, keltai, elektros įrenginiai ir prietaisai, mediena ir jos gaminiai (mediniai namai, baldai ir kita), metalo produkcija. Ypač gerų galimybių rasti verslo partnerių Norvegijoje turi elektronikos pramonės įmonės, pigiau nei vakariečiai gaminančios kokybiškus gaminius. Be to, yra perspektyvų padidinti gaminių iš medienos (parketlenčių, medinių surenkamų namukų) eksportą į Norvegiją, nes tuo labai domisi tiek Lietuvos, tiek Norvegijos verslininkai. Ypač tai pasakytina apie medinių surenkamųjų namukų eksportą.

Lietuvai įstojus į ES, Norvegijos verslininkai pradėjo palankiau žiūrėti ir į abipusio bendradarbiavimo perspektyvas. Dabar verslo požiūriu mūsų šalis atrodo kur kas patikimesnė. Padidėjo Norvegijos verslininkų domėjimasis ne tik Lietuvoje gaminama produkcija, bet ir verslo aplinka, o ypač išaugo darbo jėgos iš Lietuvos paklausa. Norvegai, ieškantys verslo partnerių Lietuvoje, domisi, ar šie turi tarptautinius ISO sertifikatus, liudijančius, kad bendrovėje įdiegtos ir veikia produkcijos kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos, atitinkančios tarptautinius reikalavimus. Kuo daugiau Lietuvos įmonių įdiegs ISO standartus, tuo lengviau joms bus susirasti verslo partnerį Norvegijoje.

Norvegijoje žmonių pragyvenimo lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje, tačiau čia parduodamos prekės ir paslaugos taip pat yra itin brangios. Šios šalies įmonėms apsimoka perkelti savo gamybą į žemesnių kaštų šalis, taigi Lietuva vertinama kaip gana patraukli šalis gamybai perkelti, nes palankiai veikia tokie faktoriai kaip geografinis šalių artumas, išvystyta mūsų šalies infrastruktūra, aukštas darbo našumas, santykinai žemi darbo ir sąnaudų kaštai, aukštos kvalifikacijos darbo jėga. Deja, gamybos perkėlimui labiausiai priešinasi profsąjungos.

Bendraudami nuolat atkreipiame mūsų šalies verslininkų dėmesį į tai, kad Norvegijoje itin aukštos ne tik prekių, bet ir paslaugų, ypač reikalaujančių fizinio darbo, pvz., statybose, žemės ūkyje, kainos. Po įstojimo į ES Lietuvos firmos gali supaprastinta tvarka steigtis Norvegijoje. Pagal dabartinę įstatyminę bazę (jei ji nebus pakeista) tokios įmonės (ypač konsultacinės ir paslaugų teikimo) įdarbintiems asmenims galės mokėti mažesnį darbo užmokestį, todėl galės sėkmingai konkuruoti tokiuose sektoriuose kaip statybos bei remonto darbai.

Po Lietuvos narystės ES stebime atsirandantį naują Norvegijos verslininkų interesą Lietuvoje – investuoti savo kapitalą į nekilnojamąjį turtą, jį perkant, atnaujinant ir pelningai parduodant.

Tačiau yra ir išimčių. Svarbiausia jų – žemės ūkio produkcija. Norvegija vykdo gana aktyvią paramos vietiniam žemės ūkiui politiką, todėl patekti į šios šalies maisto produktų rinką yra sudėtinga. Be to, Norvegijos maisto produktų vartojimo rinka labai sunkiai priima naują produktą, nes vartotojai čia labiausiai vertina tradicinį norvegų maistą, pirmenybę atiduodami tik įprastiems jų skoniui produktams. Taigi Norvegijos prekybos tinkluose aiškiai dominuoja vietoje gaminami maisto produktai.

Manyčiau, abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo galimybės dar toli gražu neišsemtos. Ambasada prie to prisideda dviem būdais – padėdama surengti verslo misijas bei kasdieniu tarpininkavimo darbu, taip pat atsiliepdama į Lietuvos ir Norvegijos įmonių užklausimus bei prašymus padėti surasti verslo partnerius. Norvegijos įmonės dažniausiai kreipiasi į ambasadą prašydamos (dažniausiai labai skubiai) rekomenduoti Lietuvos įmones, kurios galėtų pagaminti ar parduoti tam tikrą produktą. Suprasdami, kad net ir patys mažiausi užsakymai duoda Lietuvos žmonėms darbo, nepaliekame be dėmesio nė vieno užklausimo – kreipiamės tiesiogiai į atitinkamas mūsų šalies įmones, o prireikus prašome Lietuvos ekonominės plėtros agentūros, regioninių pramonės ir prekybos rūmų pagalbos.  

– Kaip vertinate Norvegijos investicijas į Lietuvą?

– Norvegijos investicijos Lietuvoje 2006 m. liepos 1 d. siekė 542,41 mln. Lt ir, palyginti su š.m. sausio 1 d., išaugo 54,31 mln. Lt. Norvegijos kapitalo investicijos sudarė 2,3 proc. nuo visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje ir užėmė 10-ąją vietą. Lietuvoje yra įregistruota apie 200 įmonių, kuriose investuotas Norvegijos kilmės kapitalas.

Norvegijos kompanija „Den Norske Stats Oljeselskap” („Lietuva Statoil”) yra pirmame dešimtuke tarp didžiausių užsienio investuotojų į Lietuvos ūkį. Pirmoji „Statoil“ degalinė Lietuvoje buvo atidaryta 1995 metais, o 2000 m. gruodžio mėn. duris atvėrė pirma automatinė degalinė „1-2-3“ Kaune. Šiuo metu 19-oje Lietuvos miestų veikia 59 viso aptarnavimo „Statoil“ degalinės ir dar 6 automatinės degalinės „1-2-3“.

Kitos didžiausios Norvegijos kapitalo įmonės Lietuvoje yra AB viešbutis „Reval Lietuva“, „Radisson SAS“ priklausantys viešbučiai Vilniuje ir Klaipėdoje, „Scandic“ grupei priklausantys viešbučiai, finansinės grupės „DNB Nord“ ir „Nordea“.

Pastarųjų metų didžiausia Norvegijos investicija Lietuvoje yra įmonių grupės „Stafa Industrier AS“ įsigyta Ukmergės priemiestyje Pašilėje esanti bendrovė „Ukmergės stiklas“. Šalia bendrovės „Ukmergės stiklas“ buvo įkurtos dar dvi bendrovės: „Stansefabrikken“ ir „Ukmergės pramonės parkas“. „Stafa Industrier AS“ įmonių grupei Norvegijoje priklauso dvi gamyklos, kurios gamina plonaplokščio metalo dirbinius „Bang & Olufsen“, „Siemens“, ABB bei kitiems žinomiems elektronikos gamintojams. Į Lietuvą „Stafa Industrier AS“ įžengė dėl pigesnės darbo jėgos – taip tikimasi sumažinti gamybos sąnaudas.

Kalbant apie Norvegijos investicijų į Lietuvą perspektyvas, teko girdėti, kad Norvegijos mobiliojo ryšio įmonė „Netcom AS“ ketina plėsti verslą į Baltijos šalis. Jos nuomone, Baltijos šalyse mobiliojo ryšio rinka nėra tokia brandi kaip Norvegijoje. Šiuo metu vyksta derybos su suinteresuotais asmenimis Baltijos šalyse. Pirmiausia „Netcom AS“ ketina sudaryti kontraktą dėl mobiliojo tinklo nuomos, o tada pradėti registruoti savo abonentus ir pardavinėti papildymo korteles. „Netcom AS“ tikisi pelningo verslo Baltijos šalyse, mat jose yra beveik dvigubai daugiau gyventojų nei Norvegijoje ir apie 5 mln. mobiliojo ryšio klientų.

– Lietuviai Norvegijoje. Koks jų indėlis pristatant Lietuvą norvegams?

– Gi sėskime ir paspėliokime drauge... Lietuviai gydytojai, inžinieriai, ekonomistai, statybininkai dirba čia savo darbą ir dirba gerai. Vadinasi, jie pristato Lietuvą norvegams savo asmenine veikla, pasakojimais apie šalį, organizuodami savo norvegų bičiulių apsilankymus Lietuvoje, atveždami savo draugus menininkus, padėdami jiems rasti pasirodymams sales, auditorijas, padėdami keliauti, pigiau pernakvoti ir t.t. Kalbame apie Norvegijoje jau nuolat gyvenančius lietuvius, kurie tuo užsiima gana pripuolamai, individualiai ar, sakykime, kaip Norvegijos lietuvių bendruomenės nariai. Pastarųjų nėra labai daug, tačiau jų veikla itin aktyvi.

Šiaip dauguma Norvegijoje dirbančių lietuvių čia yra laikinai – jie dirba bendrose norvegų ir lietuvių kompanijose, stato ir remontuoja namus. Vien pernai 8000 lietuvių gavo leidimus dirbti Norvegijoje. Manome, kad su individualiai atvykusiais uždarbiauti aptarnavimo sferoje, statybose ir žemės ūkyje šioje šalyje kasmet dirba apie 20 000 lietuvių, daugiausia tai sezoniniai darbininkai. Su ambasados patarėju ekonomikai Regimantu Jablonsku lankėmės įmonėse, kurios stato vasarnamius – atrodo, čia viskas puikiai organizuota, uždirba vyrai ir moterys gerai, šešios savaitės darbo Norvegijoje, po to dvi Lietuvoje. Pavieniai lietuviai, atvykstantys pagal gandus ir pažįstamų pasakojimus, randa darbo, bet dažnai nemokėdami kalbos nepasirašo sutarčių, dirba sezoniškai, kartais jiems nesumokama – tokių atvejų pasitaiko, tad ambasada gelbsti kiek galėdama.

Sunkiausia sutarti su  itin jauno amžiaus nuotykių ieškotojais, nors ir neskaitlingais, bet jau pasitaikiusiais kvaišalų gabentojais, kurie čia suimami už tokią veiklą ir kalinami; su tais, kurie įsipylę benzino pabėga iš degalinių, apsivagia parduotuvėse; kurie pažeidžia įstatymus, vairuoja nedrausmingai, dažnai neblaivūs. Jie netinkamai reprezentuoja Lietuvą, meta juodą šešėlį. Tokie atvejai mūsų šalies įvaizdžiui daro milžinišką žalą, nes paprastai sulaukia neigiamo atgarsio ir norvegiškoje spaudoje.  

Tačiau dabar apie geras naujienas. Nepaprastai džiaugiamės Lietuvos medžio gaminių kompanijų aktyvumu Norvegijoje – ne paslaptis, kad viskas, kas pagaminta iš medžio, norvegams yra patrauklu. Drąsiai galima sakyti, kad visa Norvegija yra „medinė" –  čia dominuoja mediniai gyvenamieji namai. Kai kurių Lietuvos medinių namų statybos įmonių darbų apimtys Norvegijoje yra išties įspūdingos. Pvz., UAB „Jungtinės pajėgos" vien Jesheimo miestelyje, kuriame daugiausia gyvena Oslo Gardemoen oro uosto darbuotojai, jau pastatė daugiau kaip 60-ies namų kvartalą. Ši įmonė Šiaurės Norvegijoje stato net daugiaaukščius medinius namus. Kita Lietuvos įmonė UAB „Rąstų technologijos" 2006 metų vasarą pastatė 32 vasarnamius Bærøyknausene Kragerø komunoje.

Lietuvos įmonės ne tik stato ar parduoda savo produkciją Norvegijos rinkai, bet ir sėkmingai investuoja. 2005 m. liepą Lietuvos investicinė bendrovė „Hermis Capital" per Oslo vertybinių popierių biržą už 240 mln. NOK arba 110 mln. Lt įsigijo beveik 40 procentų įmonės „Kitron" akcijų. Ši įmonė yra viena pirmaujančių Skandinavijos kompanijų elektronikos vystymo, industrializacijos bei gamybos srityje, o lietuvių bendrovė yra didžiausia „Kitron" akcininkė, galinti diktuoti savo reikalavimus.  

– Kaip norvegai vertina Lietuvą? Kokios informacijos apie mūsų šalį jiems trūksta?

– Toks tyrimas dar nedarytas, tad tiksliai negalėsiu atsakyti, remsiuosi tik ambasados darbuotojų ir asmeniniais pastebėjimais. Nebus per drąsu pasakyti, kad Lietuva Norvegijoje žinoma ir neblogai vertinama, norvegams tai šalis, kurioje aukštas aptarnavimo lygis, nedidelės paslaugų, sveikatos apsaugos kainos, gardūs maisto produktai. Dėl tokių ar panašių motyvų Norvegijos turistų skaičius Lietuvos viešbučiuose pastaruoju metu auga kasmet ketvirtadaliu.

O informacijos trūksta labai konkrečios – turistinės. Lietuvos turizmo departamentas nelaiko Norvegijos strategine savo darbo kryptimi, dėl to bent jau kol kas nejaučiame čia didesnių iniciatyvų, net ir turistinę informaciją atsiunčia tik ambasadai paprašius. Aktyviau nesibrauna į šią rinką ir Lietuvos turizmo kompanijos, nesiūlo savo paslaugų. O susidomėjimas mūsų šalimi didelis – kasdien į Lietuvą skrenda pilnas „Boeing“ lėktuvas su „AirBaltic“ ženklu“, triskart į Vilnių skrenda iš Oslo ir keleiviai „Norwegian Air Shuttle“ lėktuvu – net ir žiemą pasiturinčių norvegų keleivių netrūksta. Jau yra ir tokių, kurie skrenda praleisti savaitgalių Vilniuje, Druskininkuose, Palangoje. Tačiau Norvegijos dienraščiuose niekur Lietuva nereklamuojama kaip turizmo šalis. Beje, Ryga išleido reklaminį laikraščio priedą svarbiausiame dienraštyje „Aftenposten“, tad nenuostabu kad į Rygą kasdien skrenda trys lėktuvai, pilni keleivių. Nesireklamuoja čia ir mūsų miestai Vilnius, Kaunas, pagaliau Palanga, o juk yra atskiras skrydis ir į Palangą.

Ambasada vykdo savo darbą – suteikiame turistinę informaciją, surandame partnerius, duodame adresus ir telefonus asmenų, su kuriais vykstantys į Lietuvą norvegai, konkrečios srities profesionalai, dažnai pageidauja  susitikti, susipažinti ir bendradarbiauti.

–  Per kokius kultūrinius renginius norvegai ir lietuviai pažįsta vienas kitą?

– Dabar dar tik planuojama paskirti vieną Lietuvos kultūros atašė Skandinavijos šalims, kurio funkcija būtų planuoti ir rengti geriausių Lietuvos meno atstovų pasirodymus šiame regione. Tai sveikintinas reikalas, nes ambasadoje tokio pareigūno neturime, veikiame savo nuožiūra, pasitardami su Lietuvos institutu, Kultūros ministerija. Dažniausiai padedame surengti atskirų sričių profesionalų susitikimus, šokio grupių, muzikantų koncertus. Bene svarbiausi jų vyksta Vasario 16-osios proga. Tos šventės proga Norvegijoje pastaraisiais metais yra koncertavę solistė Judita Leitaitė, M.K.Čiurlionio kvartetas, Vilniaus kvartetas, Lipčių duetas su soliste Aiste Širvinskaite, baroko muzikos ansamblis „Musica Humana“ su soliste Gintare Skėryte, Petras Geniušas, Vilhelmas Čepinskis.  Praeitą savaitgalį Osle koncertavo ne kartą čia jau buvę „Keistuoliai“. Yra koncertavę ir kiti kolektyvai: monospektaklį atvežė aktorė Neringa Bulotaitė, chorinę muziką atliko „Virgo“ ir kiti chorai. Nesvarbu, kas tuos pasirodymus organizuoja, ambasada stengiasi tapti ir tampa viena tokios veiklos globėjų ar bent jau rimtų pagalbininkių.

Dažnai prisidedame ir prie Norvegijos lietuvių bendrijos kultūrinių renginių, kad jos vadovų ir atskirų narių iniciatyva pakviesti meno kolektyvai pasirodytų ne tik lietuviams, bet ir norvegų publikai. Geriausias pavyzdys – modernaus šokio grupė, vadovaujama Airos Naginevičiūtės, lapkrityje parodžiusi Osle šokio spektaklį ,,Processus“.

Labiausiai džiugina aktyvūs tiesioginiai Lietuvos švietimo ir kultūros darbuotojų, menininkų ryšiai su norvegų kolegomis, kurie, pasinaudodami Norvegijos ar Šiaurės šalių fondų pagalba, dažnai dalyvauja įvairiuose kursuose, tarptautiniuose kūrybiniuose pleneruose, kūrybinėse stovyklose, rengia bendras skulptūros, tapybos, liaudies meno parodas ir panašiai.