Naujienos

"Kokios šalies yra Mstislavas Dobužinskis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Levas Karsavinas, Adomas Mickevičius?" - buvo paklausta per renginį Sankt Peterburge. "Kaip ir Eimuntas Nekrošius, jis - visų mūsų!" - sušuko vakaro viešnia, išsakydama bendrą nuomonę.

Daugybė žmonių susirinko į Sankt Peterburgo teatro ir muzikos muziejaus (SPTMM) filialą - aktorių Samoilovų butą muziejų, kur buvo atidaryta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (LTMKM) parengta paroda "Mstislavas Dobužinskis Lietuvoje". Per ekspozicijos atidarymą pristatytas solidus beveik 270 puslapių lietuvių, anglų, rusų kalbomis išleistas leidinys "Mstislavas Dobužinskis. Scenografija Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniuose".

Garsina Lietuvą

Ekspozicijoje, Sankt Peterburge veiksiančioje iki gruodžio 18-osios, pristatomi M.Dobužinskio (1875-1957) scenografijų eskizai, sukurti penkiems Kauno valstybės teatro spektakliams. Tai Jurgio Karnavičiaus "Radvila Perkūnas" (1937), Modesto Musorgskio "Borisas Godunovas" (1930), Williamo Shakespeare'o "Hamletas" (1932), Jules Massenet "Verteris" (1935), Thomo Hildebrando Prestono "Nykštukas grenadierius" (1935).
Paroda Sankt Peterburge - ne pirmoji užsienyje iš mūsų LTMKM fondų, kuriuose sukaupta daugiau kaip tūkstantis garsiojo dailininko, 1929-1939 aktyviai dalyvavusio Lietuvos kultūriniame gyvenime, eksponatų. Kaip LŽ pasakojo muziejaus direktorė Regina Lopienė, Maskvos prestižinėje galerijoje "Naši chudožniki" dabar metu veikia paroda "Mstislavas Dobužinskis nuo Lietuvos iki Amerikos". Ekspozicijoje - apie 60 eksponatų iš LTMKM fondų, keli Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus paskolinti paveikslai bei rusų galerininkės, neseniai Paryžiuje įsigijusios M.Dobužinskio Londono ir JAV kūrybos palikimo dalį, darbai. Sausio pabaigoje lietuviškąją šios parodos dalį numatyta eksponuoti kitoje, Rusijos sostinės erdvėje - Jurgio Baltrušaičio namuose. Dar viena - M.Dobužinskio dailės paroda "Senoji Lietuva" iš Lietuvos dailės muziejaus fondų šiuo metu pristatoma Minske, Nacionaliniame Baltarusijos dailės muziejuje.

Suartino muziejus

"M.Dobužinskis - europinės kultūros atstovas. Todėl mes, po keturiolikos metų pertraukos tęsiantys parodų ciklą, kuriame per atskirų menininkų kūrybą pristatome bendrą Europos paveldą, džiaugiamės, jog į mūsų muziejų atkeliavo M.Dobužinskio darbai", - per parodos atidarymą kalbėjo SPTMM direktorė Natalija Metelitca. Direktorė dailininką vadina didžiu kūrėju, išskirtiniu menininku. Jo gyvenimas ir kūryba neatsiejama nuo Rusijos ir Lietuvos. Šiandien, pasak N.Metelitcos, tai - bendros kultūros šaknys, jos suartina ir įkvepia bendriems M.Dobužinskio kūrybos paveldo tyrinėjimams.
Direktorė ypač džiaugėsi, jog lietuviai atvežė daug iki šiol nematytų darbų, suteikdami netikėtų atradimų. Jų bus ir daugiau. R.Lopienė pasakojo, kad per viešnagę Sankt Peterburge jau aptartas ir tolesnis bendradarbiavimams. Kovo mėnesį, minint Sankt Peterburgo muziejaus 100-metį, dvi lietuvių muziejininkės pakviestos skaityti pranešimus per mokslinę konferenciją. 2009-aisiais, kai Vilniuje vyks "Europos kultūros sostinės" renginiai, sulauksime ir SPMM parodos.

Albumas ir paroda

"Kai 2006-ųjų pabaigoje R.Lopienė kreipėsi į mane, siūlydama pristatyti Sankt Peterburge albumą apie M.Dobužinskio scenografiją, nustebau ir net pyktelėjau gerąja prasme. Kodėl tik albumą? M.Dobužinskis turi išsamiai, deramai suskambėti", - per renginį kalbėjo Lietuvos generalinis konsulas Sankt Peterburge Eitvydas Bajarūnas. Džiaugėsi, kad kaip tik taip ir įvyko. Tą vakarą susirinko daugybė žmonių, kai kuriems teko stovint klausytis Sankt Peterburgo valstybinės N.Rimskio-Korsakovo konservatorijos studentų koncerto ir pranešėjų kalbų.
R.Lopienė supažindino su LMTKM istorija, M.Dobužinskio kūrybos fondu. Dailės skyriaus vedėja, M.Dobužinskio scenografijos leidinio sudarytoja Živilė Ambrasaitė pristatė albumą. "Į šį leidinį pateko vos penktadalis įdomios ir vertingos muziejuje saugomos M.Dobužinskio kūrybos. Jei būtų galimybių, penkias tokias knygas galėtume išleisti", - patikino susirinkusiuosius Ž.Ambrasaitė. Vertėtų išleisti. Mat, kaip LŽ pasakojo Ž.Ambrasaitė, M.Dobužinskis buvo ne tik labai įdomi, išskirtinės kultūros asmenybė, bet ir lietuvių scenografijos pradininkas, suformulavęs pagrindinius scenografijos principus ir idėjas.
Netikėtų ir labai įdomių dalykų apie M.Dobužinskį papasakojo Sankt Peterburgo visuomeninio kultūros šviečiamojo M.K.Čiurlionio fondo prezidentas Jurijus Šeniavskis. Tai jis, apie 30 metų renkantis medžiagą apie M.K.Čiurlionį, priminė, kad kaip tik M.Dobužinskis pakvietė mūsų kūrėją atvykti į Peterburgą, supažindino su garsiais dailininkais ir muzikais, padėjo surengti pirmąją parodą užsienyje ir taip atvėrė M.K.Čiurlionui kelius į tarptautinį pripažinimą.
Mūsų dienomis Sankt Peterburgo, Paryžiaus ir kitų didmiesčių mokslininkai važiuoja pas M.Dobužinskį į Vilnių, muziejaus fonduose randa medžiagos savo knygoms. Tarp jų - N.Rimskio-Korsakovo konservatorijos docentė Natalija Dunajeva, atskubėjusi į parodos ir lietuvių knygos pristatymą.

Liucija ARMONAITĖ