Naujienos

Kokios turi būti naujosios NATO veiklos gairės? Kuo dabartinė saugumo tikrovė kitokia negu buvusi prieš dešimtmetį? Tokius klausimus vakar kėlė Briuselyje susirinkę Aljanso šalių atstovai.

Į susitikimą atvykę Lietuvos gynybos ir užsienio reikalų ministrai džiūgavo. Lietuva, kaip NATO narė, pirmąsyk dalyvavo tokio lygio diskusijose ir tarė savo žodį dėl Aljanso ateities. Sukurta kaip atsvara Sovietų Sąjungos grėsmei NATO ieško ir bando apibrėžti savo vaidmenį XXI amžiuje.

Pagrindinis tikslas nekinta

NATO strateginė koncepcija – svarbiausias bloko veiklos gaires apibrėžiantis dokumentas. Jame įvertinama besikeičianti tarptautinio saugumo aplinka, pateikiamos Aljanso pajėgų raidos gairės, įvardijami saugumo užtikrinimo uždaviniai ir įvertinami NATO santykiai su kitomis šalimis ir regionais.

„Koncepcija turi būti atnaujinama kas dešimtmetį, nes reikia iš naujo pažvelgti į pasikeitusią aplinką”, – „Lietuvos rytui” vakar teigė Lietuvos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius.

Tačiau pagrindinis tikslas nesikeičia. „Naujoji NATO strateginė koncepcija turi darsyk patvirtinti svarbiausią Aljanso uždavinį – teritorinę gynybą. Bet turime modernizuoti tai, kaip ją užtikriname”, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.

Pinigų gynybai netrūks?

Vienas svarbiausių naujosios koncepcijos akcentų, anot A.Fogho Rasmusseno, turėtų būti raketinė gynyba.

Apie būtinybę kurti raketinę gynybą buvo kalbama dar 1991 metų NATO strateginės koncepcijos dokumente. Tačiau iki šiol šia linkme nebuvo imtasi jokių veiksmų.

A.Foghas Rasmussenas tvirtino, kad NATO netolimoje ateityje gali susidurti su aiškia raketų grėsme.

Mat daugiau nei 30 pasaulio valstybių turi arba greitai turės balistinių raketų.

Todėl netgi šiuo biudžetų varžymo metu, pasak Aljanso vadovo, NATO šalys gali sau leisti skirti lėšų raketinei gynybai – apie 200 mln. eurų per ateinantį dešimtmetį.

Tokią poziciją A.Foghas Rasmussenas išsakė, nors ne viena Aljanso šalis, tarp jų ir Lietuva, susiduria su nepakankamo finansavimo gynybai problema.

Be to, NATO koncepcijos projekte pažymima, kad Aljansas turėtų būti parengęs planus nenumatytiems atvejams, užtikrinti kibernetinį ir energetinį saugumą.

Kaip bendrauti su Rusija?

NATO strateginės koncepcijos projekte taip pat pripažįstama, kad Aljansas per pastarąjį dešimtmetį privėlė klaidų bendraudamas su Rusija.

Lietuva taip pat pritaria tam, kad būtina taisyti NATO santykius su Rusija.

Pasak E.Ignatavičiaus, net ir NATO vadovo kvietimas Rusijai prisijungti prie raketinės gynybos kūrimo būtų sveikintinas.

„Toks NATO ir Rusijos suartėjimas priklauso tiek nuo bendradarbiavimo turinio, tiek nuo valstybių pozicijos.

Pavyzdžiui, mums svarbu, kad tokiais klausimais kaip raketinė gynyba būtume bent jau informuoti, o ne sužinotume iš laikraščių”, – kalbėjo viceministras.

Rusija vakar taip pat paraginta atsisakyti kompleksų ir liautis NATO vertinti kaip grėsmę.

Galutinis projektas, kuriame bus išdėstyta naujoji Aljanso misija, turėtų būti patvirtintas lapkričio 19, 20 dienomis Lisabonoje rengiamame NATO valstybių vadovų susitikime.

Iš strategijos – jokios naudos?

Lietuva naujajai NATO strategijos koncepcijai teikia nemažai dėmesio. Bet, anot kai kurių ekspertų, naujas maždaug dešimties puslapių dokumentas nėra nei originalus, nei ypač reikšmingas.

Pasak Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos studijų centro analitiko Tomo Jermalavičiaus, apie koncepcijoje minimus dalykus NATO atstovai ir taip kalba metų metus.

„NATO iki šiol purto identiteto krizė. Dabar jis jau vadinamas kariniu-politiniu saugumo aljansu. Bet kad ir kaip maigytum, tai pirmiausia yra karinė organizacija. Ir būtent tokia ji gali išlikti efektyviausia”, – teigė ekspertas.

Anot T.Jermalavičiaus, istorija parodė, kad visos strategijos ir koncepcijos jau po kelerių metų gali tapti bevertės, nes neaišku, kokia tuomet bus geopolitinė situacija.

„Mūsų saugumo pagrindas yra ne tokios koncepcijos, o Vašingtono sutartis, kurios punktai, įskaitant garsųjį 5-ąjį, apibrėžia įsipareigojimus. Kai nėra aiškiai apibrėžtos grėsmės, kokia šaltojo karo metu buvo Sovietų Sąjunga, natūralu, kad sunku paskirstyti išteklius ir suvokti naujas grėsmes. Todėl bandoma apsidrausti „o ką, jeigu” principu, kad vėliau nebūtų per vėlu. Būtent tai būtų galima pasakyti apie raketinės, kibernetinės gynybos, energetinio saugumo klausimus”, – sakė T.Jermalavičius.

Vaidas SALDŽIŪNAS