Naujienos

„Rusijos nelaikau grėsme nei Baltijos šalims, nei kitoms Aljanso valstybėms. Rusija nėra grėsmė NATO“, – tai „Lietuvos rytui“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas. Šiandien rytą Zoknių oro uoste nusileis specialus NATO lėktuvas, kuriuo atskris naujasis Aljanso vadovas, buvęs Danijos premjeras 56 metų A.Foghas Rasmussenas. Prieš atvykdamas į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis NATO generalinis sekretorius Briuselyje davė interviu „Lietuvos rytui“.

- Geresnius NATO ir Rusijos santykius įvardijate kaip vieną pagrindinių savo prioritetų generalinio sekretoriaus poste. Tačiau Rusijos ir Aljanso santykiai lig šiol buvo labai sudėtingi ir įtempti. Kas leidžia manyti, kad Rusija staiga pasikeitė ir dabar jau nori nuoširdžiai bendrauti su NATO?

- Aš esu optimistas, nes daug kur Rusija ir mes esame tų pačių grėsmių akivaizdoje.

Rusija nuo sovietinių laikų labai gerai pažįsta Afganistaną. Ten stabilizuoti situaciją yra bendras mūsų interesas.

Bendras interesas – ir kova su terorizmu. Rusija nuo jo taip pat nukentėjo.

Nei Rusija, nei mes taip pat nenorime masinio naikinimo ginklų plitimo.

Ketvirta sritis būtų kova su jūrų piratais. Net priešraketinė gynyba yra bendras mūsų interesas. Manau, kad šiose ir kitose srityse turėtume siekti bendradarbiavimo su Rusija.

Tačiau žinau, kad tokiais klausimais kaip Gruzija arba NATO plėtra mūsų nesutarimai išliks.

Mes laikysimės esminių savo principų. Bet šie nesutarimai neturi užgožti bendrų mūsų interesų kitose srityse.

- Ar tikrai manote, kad Rusija šiandien bus labiau linkusi bendradarbiauti?

- Nesakau, kad bus lengva. Tačiau iš Maskvos gavau aiškių signalų, kad ji yra suinteresuota naujų santykių pradžia.

Manau, kad geriausias instrumentas visoms Europos šalims garantuoti stabilumą ir saugumą – sumažinti įtampą tarp Aljanso ir Rusijos.

- Ar naujų santykių aukuro Aljansui neteks pakurti nuolaidomis Rusijai?

- Nemanau, kad turime kalbėti apie vienos ar kitos pusės nuolaidas. Mes nežaidžiame žaidimo, kuris baigiasi nuliniu rezultatu, nors yra grupių, kurios taip mano.

Pagerėję santykiai būtų visiems naudingi. Priešraketinė gynyba yra geras pavyzdys.

Pasigirdo klausimų, ar tiktai amerikiečiai nebus pakeitę šios gynybos planų (atsisakyti bazių Čekijoje ir Lenkijoje. – Red.), kad įtiktų Rusijai.

Bet tai nebuvo JAV nuolaida, nes naujoji sistema yra geresnė. Ji bus ir greičiau įgyvendinta. Ji taip pat galės įtraukti visas sąjungininkes ir visas gins. Visi išlošėme, ir rusai negali mūsų kaltinti, kad kuriame sistemą, kuri nukreipta prieš juos.

- Rusija surengė karinius manevrus prie Latvijos sienos. Tai didžiausi manevrai, kokių ji ėmėsi nuo Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo. Kas vyksta?

- Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad 5-ojo mūsų sutarties straipsnio kolektyvinės gynybos įsipareigojimai ir garantijos yra labai tvirti. Niekada tuo neabejokite.

Antra, rusų pratybas mes, žinoma, akylai stebėjome.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad jos nekėlė jokios grėsmės nė vienai NATO valstybei.

Tačiau Rusija irgi turėtų suprasti, kad dėl tokių pratybų dalis šalių gali pradėti nerimauti.

- Ar apskritai Rusija kelia grėsmę Baltijos šalims?

- Rusijos nelaikau grėsme nei Baltijos šalims, nei kitoms Aljanso valstybėms. Rusija nėra grėsmė NATO.

Viena svarbiausių mano užduočių esant šiame poste bus įtikinti rusus, kad Aljansas nėra jų priešas.

Jeigu Rusijai kas nors ir grasina, tai tikrai ne iš Vakarų, bet iš Pietų.

Manau, kad šios šalies lyderiai tai puikiai suvokia.

- Baltijos šalys šiuo metu turi rimtų ūkinių problemų ir gali būti labai pažeidžiamos ekonominiais ginklais. Ar NATO čia gali padėti?

- Naudojatės kolektyvine mūsų gynyba. Paminėsiu oro policiją. Taigi nereikia nacionalinių pajėgumų kiekvienoje Baltijos šalyje.

Vadinasi, narystė NATO Baltijos šalims duoda ir ekonominių privalumų: kolektyviniai sprendimai visuomet kainuoja daug pigiau negu individualūs.

Tačiau, kalbant apie ekonominį stabilumą ir energetikos saugumą, jūsų narystė Europos Sąjungoje taip pat yra gyvybiškai svarbi.

Šis blokas turi instrumentų, kurie jums gali padėti.

NATO jums suteikia karinį, o ES – ekonominį saugumą.

- Aljansas kuria naują Strateginę koncepciją, kuria siekia geriau apibrėžti organizacijos buvimo prasmę. Pasaulis per 60 metų nuo NATO įkūrimo stipriai pakito – atsirado naujų grėsmių.

- 5-ojo straipsnio teritorinės gynybos įsipareigojimai buvo ir išliks esminė NATO užduotis.

Tačiau teritorinė gynyba šiandien išties daug platesnė nei šaltojo karo laikais – kibernetinės atakos, energetika, terorizmas ir net klimato kaita gali paveikti bendrą saugumo aplinką.

Su šiomis grėsmėmis turėsime susidoroti.

- NATO oro policijos pajėgos Zokniuose lietuviams yra tarsi daiktinis Aljanso buvimo ir jo teikiamų saugumo garantijų įrodymas. Tačiau ši misija numatyta iki 2014 metų. Kas bus paskui?

- Misijos terminas buvo ką tik pratęstas ir tai gali dar kartą nutikti. (Šypsosi.)

Lietuvai nereikėtų dėl nieko nerimauti. Aljansas stovi ant solidarumo pamatų ir oro policija yra to pavyzdys.

- NATO vyksta ir vidinė reforma. Gal planuojate atsisakyti neoficialios kvotų sistemos, kuri toms pačioms šalims amžinai garantuodavo aukštus postus? Gal kvalifikuoti lietuviai, latviai ar estai į tuos postus taip pat galės pretenduoti?

- Tikrai taip. Jau diegiame skyrimų į postus sistemą, kuri bus labiau pagrįsta kandidatų nuopelnais ir kompetencija nei tautybe.

- Ar Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse turėsite laisvo laiko?

- Bus darbas, darbas, darbas. Bet labai laukiu susitikimo su Vilniaus universiteto studentais.

* * *

Viešės vieną dieną

* Po susitikimo Šiauliuose su prezidente D.Grybauskaite ir krašto apsaugos ministre R.Juknevičiene NATO generalinis sekretorius aplankys Zokniuose įsikūrusias Aljanso oro policijos pajėgas.

* Vėliau A.Foghas Rasmussenas skris į Vilnių ir pietaus su premjeru A.Kubiliumi.

* Vienos dienos vizitą pareigūnas baigs paskaita Vilniaus universitete.

Edita Urmonaitė