Naujienos

Praėjusią savaitę Atlanto Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai dalyvavo Rygoje vykusiame aukščiausio lygio susitikime. Tai nebuvo eilinis tarptautinis susirinkimas. Rygoje buvo nubrėžtos ateinančių kelerių metų Aljanso veiklos gairės.  Šio susitikimo rezultatai padės galingiausiam pasaulio politiniam - kariniam aljansui dar veiksmingiau reaguoti į saugumui kylančius sudėtingus iššūkius, su kuriais sąjungininkai susiduria šiandien ir kurie gali iškilti netolimoje ateityje. 

Prieš šį aukščiausio lygio susitikimą buvo intensyviai analizuojami tariami NATO nesutarimai ir buvo liūdnai prognozuojama, kad sąjungininkai nesugebės prieiti prie bendros nuomonės kai kuriais pagrindiniais klausimais ir kad greičiausiai NATO viršūnių susitikimas Rygoje bus tuščias ir beprasmis. Tačiau po Rygos NATO tapo stipresnė negu kada nors anksčiau. Faktiškai buvo pasiekta viskas, ko aš tikėjausi iš šio viršūnių susitikimo: priimti svarbūs sprendimai dėl mūsų operacijų, mūsų partnerysčių ir mūsų gynybos pajėgumų stiprinimo.

Pagrindinis NATO prioritetas yra ir išliks taikos ir stabilumo palaikymas Afganistane. Rygoje mūsų valstybių ir vyriausybių vadovai pasižadėjo užtikrinti aprūpinimą Tarptautinės saugumo paramos pajėgoms (ISAF) kariniais  pajėgumais ir  ištekliais. Buvo sutarta, kad šios pajėgos taps pakankamai lanksčios, nes to reikia, kad būtų užtikrinta misijos sėkmė. Buvo pašalinti pajėgų naudojimui taikyti nacionaliniai apribojimai. Žinoma, aš nesu visiškai patenkintas ir sieksiu, kad būtų pašalinti dar išlikę pajėgų naudojimo apribojimai, tačiau mes darome pažangą ir sąjungininkai žino, kad turėtų siekti sėkmės Afganistane. Buvo įsipareigota skirti daugiau ginkluotųjų pajėgų, ypatingai jos reikalingos  šalies Pietuose, kur neseniai vyko kovinės operacijos. Sąjungininkai sutinka, kad turi padėti vieni kitiems sudėtingose situacijose. Aljanso lyderiai taip pat pritarė, kad tarptautinė bendruomenė turi žvelgti į padėtį plačiau, ir paprašė manęs išnagrinėti galimybę įkurti Afganistano kontaktinę grupę, siekiant užtikrinti aiškios politinės strategijos suformavimą, sutelkiančią visus pagrindinius „žaidėjus“, šalis ir tarptautines organizacijas. Vienas iš mano prioritetų bus į šią grupę įtraukti Europos Sąjungą  ir tokiu  būdu įgyvendinti Rygoje pademonstruotą pasiryžimą suteikti didesnę reikšmę NATO ir ES strateginei partnerystei. Mes, kartu dirbančios Afganistane ir gerai veiksmus koordinuojančios organizacijos,  galime pasiekti daug daugiau, negu kada nors galėjome tikėtis pasiekti atskirai. Mes taip pat susitarėme, kad turime daug geriau koordinuoti NATO karinių pajėgų ir civilinių agentūrų, vykdančių atkūrimo darbus ir veiksmus Afganistane. Saugumas ir plėtra yra dvi to paties medalio pusės.

Afganistano žmonės ir visa šalis kentėjo daugiau kaip 25 metus – mes pernelyg lengvai užmiršome, kaip per tą laiką šalį nusiaubė karas ir teroras, be to, nepastebime per pastaruosius metus pasiektos milžiniškos pažangos, kai NATO vadovaujamos pajėgos prisiėmė atsakomybę už saugumo palaikymą. Šalyje priimta konstitucija, yra renkami valstybės ir parlamento vadovai, moterys dalyvauja politikoje, 6 milijonai vaikų lanko mokyklas, į šalį grįžo 4 milijonai pabėgėlių, o BVP padidėjo tris kartus. Įsipareigojimai ir naujos priemonės, dėl kurių buvo susitarta Rygoje, suteiks ISAF naujas galimybes, kurių reikia norint sėkmingai įgyvendinti misiją, be to, nuo šiol tarptautinė bendruomenė geriau koordinuos savo veiksmus, o Afganistano žmonės galės žvelgti į ateitį tikėdami, kad gyventi bus saugiau ir jų šalis bus atkurta. 

Žiniasklaidos antraštėse dominavo Afganistanas, tačiau tai nėra vienintelis dalykas, dėl kurio Rygos susitikimą galima vadinti reikšmingu.

Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai aiškiai išdėstė savo ketinimus per kitą NATO viršūnių susitikimą, įvyksiantį 2008 m., į Aljansą pakviesti tas šalis, kurios atitinka NATO standartus ir gali prisidėti prie euroatlantinio saugumo ir stabilumo. Tai yra svarbus padrąsinimo signalas Albanijai, Kroatijai ir Makedonijai, kurios nori tapti NATO narėmis.

Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat žengė dar vieną svarbų žingsnį pakviesdami Pietryčių Europą įsilieti į Europos šeimą. Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija ir Serbija buvo pakviestos prisijungti prie Aljanso „Partnerystės vardan taikos“ programos ir Euroatlantinės partnerystės tarybos. Visos Balkanų šalys bus susietos su NATO.

Kitaip tariant, Rygoje priimti nutarimai dėl NATO plėtros ir partnerystės politikos padės NATO ir toliau sėkmingai palaikyti ir įtvirtinti  taiką ir vienybę   Europoje.

Valstybių ir vyriausybių vadovai taip pat susitarė dėl priemonių, padėsiančių geriau sąveikauti NATO ir jos partnerių bei kitų NATO nepriklausančių šalių karinėms pajėgoms. Jie nutarė sudaryti geresnes galimybes NATO nepriklausančioms valstybėms politinėmis priemonėmis ir karinėmis pajėgomis  prisidėti prie NATO vadovaujamų operacijų. Naujoji bendradarbiavimo mokymų srityje iniciatyva, skirta NATO partneriams prie Viduržemio jūros ir kitoms Artimųjų Rytų šalims, leis Aljansui pasidalyti su kitais savo unikalia mokymų patirtimi. Atsivėrė naujos galimybės bendradarbiauti su šalimis, kurios pritaria NATO vertybėms ir turi bendrą interesą puoselėti saugumą ir stabilumą.

Rygoje priimti sprendimai padės tolesnei NATO gynybinei transformacijai ir padidins jos pajėgų galimybes bei veiksmingumą. NATO reagavimo pajėgos pasiekė pilną operacinį pajėgumą ir padės Aljansui dar greičiau susidoroti su naujais iššūkiais. Priėmus susitarimą įkurti konsorciumą ir bendromis jėgomis įsigyti „C-17“ strateginio transportavimo lėktuvus, bus iš esmės sustiprinti strateginiai gabenimo  oru pajėgumai. Taip pat mes priėmėme naujas iniciatyvas tokiose srityse, kaip taktinė priešraketinė gynyba, sausumos stebėjimas iš oro ir specialiųjų operacijų pajėgų bendradarbiavimas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Rygos viršūnių susitikimas Aljansui buvo labai sėkmingas. Buvo ženkliai sustiprinti NATO politiniai ir gynybos ramsčiai, kurie  suteiks dar didesnes galimybes pasiekti sėkmę tose srityse, kuriose jie turi didžiausią reikšmę – vykdant operacijas ir misijas.