MOKYTIS JAPONIŠKAI PADEDA IR FILMUKAI ("Kauno diena", 2010 m. kovo 9 d., 22 psl.)
Japonijos popmuzika, stipriausias pasaulyje kardas, ryškiaspalvė ir provokuojama Haradžiuku mada. Apie tai savo pranešimuose pasakojo japonų kalbos žinias Kaune vykusiame konkurse demonstravęs jaunimas.
Sulaukė anšlago
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengtame japonų šnekamosios kalbos konkurse vakar sulaukta dalyvių iš visos Lietuvos. Susidomėjimas konkursu pranoko organizatorių lūkesčius – teko atlikti pirminę dalyvių atranką, po kurios trimis lygiais – gimnazistų, pradedančiųjų ir pažengusiųjų – liko varžytis per 30 jaunuolių. Su studentais iš Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos konkurse varžėsi ir moksleiviai.
„Japonija susidomėjau per šios šalies animaciją. Draugas man vis paskolindavo japoniškai įgarsintų filmukų. Pagalvojau, gražiai skamba, kodėl gi nepasimokius? Dabar žinau, kad man labai patinka ir kiti su Japonija susiję dalykai – gyvenimo būdas, istorija, teatras, kovos menai“, – pasakojo Vilniaus Juventos gimnazijos dešimtokė Nina Ždanovič, svajojanti studijuoti japonų kalbą universitete ir būtinai aplankyti Tekančios saulės šalį.
Iš pradžių mergina lietuvio ausiai neįprastos kalbos mokėsi savarankiškai, vėliau pusantrų metų lankė specialius kursus Vilniaus universitete. Viena geriausiai konkurse pasirodžiusių gimnazisčių savo japonų kalbos žinias įvertino taip: „Dar labai labai toli iki minimumo.“
Mokytis privertė turistai
Renginyje sulaukta ir jokioms institucijoms neatstovaujančių dalyvių. Kaunietė gidė Jolanta Kalasauskienė domėtis japonų kalba, anot jos, pradėjo priversta aplinkybių. „Vedžiau ekskursijas į Lietuvą atvykstančioms japonų grupėms. Netrukus pastebėjau, kad jie nelabai supranta angliškai – ta kalba, kuria aš pristatydavau jiems mūsų šalį“, – tai supratusi J.Kalasauskienė ėmė savarankiškai mokytis japonų kalbos.
Moteris sakė gerai besijaučianti tarp konkurse dalyvaujančių japonų kalbos studentų. „Dažnai tenka bendrauti su didele nepažįstamų žmonių auditorija, todėl, nors čia tikrai yra geresnių pranešėjų, nė kiek nesijaudinu“, – sakė ji. Konkurse pasitaikė tokių, kurie išvydę didelę auditoriją ir solidžią žiuri savo pranešimo nebaigė – iš susijaudinimo pamiršo tekstą.
Konkursui dalyviai parengė penkių minučių pranešimą japonų kalba. Žiuri vertino jų kalbos sklandumą, gramatiką, tarimą.
Gyvenimo iššūkis
Japonistų ir jiems prijaučiančiųjų žinias vertino ir Japonijos ambasadorė Lietuvoje Miyoko Akashi. Konkurse dalyvavusių gimnazistų japonų kalbą ambasadorė įvertino labai gerai.
„Esu nustebinta moksleivių žinių. Užsieniečiams išmokti japonų kalbą yra tikras iššūkis – taip, kaip ir mums, japonams, išmokti kurią nors iš Europos kalbų. Šios kalbos neturi bendro pagrindo, kuriuo remdamasis galėtum mokytis kalbos palyginamuoju būdu – šių kalbų rašyba, tarimas, kalbos konstrukcija yra visiškai skirtingos“, – sakė ambasadorė. Anot pašnekovės, tam, kad išmoktum japonų kalbą, turi turėti užsispyrimo ir energijos. „Bet, atmetus visus sunkumus, mokytis kalbą – malonumas“, – šyptelėjo M.Akashi.
Ambasadorė pastebėjo, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau besidominčiųjų Japonija: „Ypač tai pastebima tarp jaunimo. Juos traukia mūsų animacija, popkultūra, popmuzika. Vis daugiau lietuvių ima domėtis arbatos ceremonija, gėlių komponavimu, kaligrafija ir kitomis tradicinės japonų kultūros formomis. Tai džiugina.“
Vaida MILKOVA