Naujienos

Birželio 13 d. užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys apsilankė Karmėlavoje, Kauno rajone įsikūrusiame Kauno oro uoste, kuriame susitiko su Lietuvos oro uostu generaliniu direktoriumi Simonu Bartkumi.

Ministras domėjosi Lietuvos oro uostų plėtros planais, skrydžių kryptimis, galimybėmis į Lietuvos oro uostus ateiti naujoms avialinijų bendrovėms. Susitikimo metu nemažai dėmesio skirta ir pasirengimui Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį bei su tuo susijusių naujų krypčių atidarymu.

„Lietuvos oro uostai atlieka labai svarbų vaidmenį  – užtikrina Lietuvos pasiekiamumą iš kitų šalių. Jie yra pagrindiniai Lietuvos vartai į pasaulį. Aukšta keleivių ir krovinių pervežimo paslaugų kokybė ne tik prisideda prie Lietuvos verslo plėtros, palengvina užsienio kompanijų atvykimą į Lietuvą, padeda skatinti turizmo srautus, bet ir atlieka reikšmingą reprezentacinę funkciją bei didina mūsų valstybės matomumą užsienyje”,  – sakė ministras.

Susitikime pabrėžta, jog keleivių srautai nuosekliai auga – šiemet fiksuojama 7 procentų augimo tendencija bei tikimasi, jog visuose trijuose Lietuvos oro uostus keliavusių asmenų srautas viršys 7 milijonus.

Ministras su oro uostų generaliniu direktoriumi bei jo komanda taip pat kalbėjosi apie koordinuotus veiksmus su Europos Komisija, taikant atsako priemones Rusijos vykdomiems GPS trikdžiams, su kuriais regione susiduria civilinė aviacija.

Susitikimo metu taip pat aptarta kaip ekonominė diplomatija, Lietuvos ekonominių interesų atstovavimas ES ir bei kitose valstybėse galėtų prisidėti prie aviacijos plėtros Lietuvoje skatinimo.

Kauno oro uostas yra strategiškai svarbus ne tik regiono ir valstybės ekonomikai, bet ir nacionaliniam saugumui. Visa greta Karmėlavos, Rukloje įsikūrę NATO sąjungininkų kariai, taip pat netoliese yra vienas didžiausių poligonų Lietuvoje – Gaižiūnų poligonas, kuriame vyksta Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų pratybos.

Šių metų pavasarį baigtas Karmėlavos oro uosto Šiaurinio perono plėtros projektas ženkliai padidino turimų orlaivių stovėjimo vietų skaičių. Buvo sukurtos  ne tik papildomos lėktuvų stovėjimo, bet variklių bandymo vietos. Kauno oro uostas dabar gali priimti daugiau ir didesnių lėktuvų, tarp jų ir karinius orlaivius. Tai užtikrins augančius Lietuvos aviacijos poreikius ir greitą sąjungininkų atvykimą.

Kauno oro uoste šiuo metu yra vykdoma terminalo rekonstrukcija, kuri dvigubai padidins keleivių aptarnavimo pajėgumus – nuo 1,2 iki 2,4 tūkstančių per valandą. Terminalo rekonstrukcijos projektas, kurį planuojama užbaigti šių metų rudenį, išplės keleivių atvykimo ir išvykimo erdves, bagažo atsiėmimo, Šengeno ir ne Šengeno atvykimo zonas. Taip pat bus įdiegta automatinė keleivių pasų patikra ir naujos kartos daiktų patikros skeneriai, leisianti keliaujantiems asmenims saugumo patikros metu neištraukti iš lagaminų ir kurpinių elektroninių prietaisų – jie bus matomi analizuojami  trimatėje erdvėje, taip ženkliai pagreitinant patikros procedūras. 

Kauno oro uostas taip pat išsiskiria orlaivių techninio aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių (IMRO) koncentracija ir yra tapęs didžiausiu orlaivių priežiūros centru Baltijos šalyse. Savo techninio aptarnavimo centrus yra atidariusios tarptautinės avialinijos Ryanair, DAT, MAAS Aviation bei kitos kompanijos.