Naujienos

„Lietuvių kalba yra pagrindas jaunajai diasporos kartai geriau pažinti Lietuvą, tiesiogiai ją suvokti ir dalyvauti ją kuriant. Štai kodėl investicija į lituanistinį švietimą kartu yra ir investicija į tvirtą diasporos ryšį su Lietuva ateityje“, – rašoma užsienio reikalų ministro sveikinime diskusijos dalyviams apie lietuvių kalbos puoselėjimo užsienyje klausimus ir iššūkius.

Spalio 4 dieną Užsienio reikalų ministerija, kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisija, Vytauto Didžiojo universitetu, Lituanistinių mokyklų asociacija, Vilniaus lietuvių namais, surengė jau tradicija tapusią diskusiją, skirtą lietuvių kalbos puoselėjimo užsienyje klausimams ir iššūkiams, kurių kyla šioje srityje dirbantiems mokytojams. Renginyje dalyvavo užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas, Lietuvos diasporos lituanistinio švietimo specialistai, entuziastai ir rėmėjai bei Lietuvos mokyklų lietuvių kalbos mokytojai, valstybės institucijų atstovai ir politikai.

Ministras G. Landsbergis diskusijoje taip pat pasveikino mokytojus su Tarptautine mokytojų diena.

„Džiaugiuosi, kad ši diskusija, skirta lietuvių kalbos puoselėjimo užsienyje klausimams ir iššūkiams, kurių kyla šioje srityje dirbantiems mokytojams, jau tampa tradicine. Datą pasirinkome neatsitiktinai. Spalio 5 dieną minime Mokytojo dieną, tad noriu šia proga nuoširdžiai pasveikinti visus mokytojus, dirbančius ir Lietuvoje, ir užsienyje, – dėkoju už Jūsų pasiaukojamą darbą, ugdant jaunąją kartą“, – rašoma ministro sveikinimo laiške.

Diskusijos pirmoje dalyje Lietuvos mokyklų lietuvių kalbos mokytojai ir neformaliojo lituanistinio švietimo užsienyje ekspertai nagrinėjo iššūkius, su kuriais susiduria mokytojai, mokantys lietuvių kalbos lietuviškai nekalbantį vaiką. Antroji dalis buvo skirta Lietuvos pagalbos ir atsiveriančių galimybių lietuvių kalbos mokymuisi užsienyje aptarimui. Diskusijoje buvo pažymėta, kad XVIII-oji Vyriausybė diasporos klausimams skiria ypatingą dėmesį ir 2023-iuosius bus galima laikyti naujo kokybinio etapo, remiant lituanistinį švietimą užsienyje, pradžia, nes Lietuvos teisės aktais įtvirtinama reali parama lituanistinėms mokykloms užsienyje.

Renginio metu, įvertinant lituanistinio švietimo užsienyje puoselėtojų reikšmę, paskelbti Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai“ laureatai. Taip pat pristatyta Užsienio reikalų ministerijos nauja iniciatyva – garbės ženklelis „Lietuvių kalbos ambasadorius“, kuris bus skiriamas lituanistinio švietimo mokyklų specialistams, steigėjams ir rėmėjams už darbą, puoselėjant lietuvių kalbą užsienyje.

Užsienio reikalų ministerija yra Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo koordinatorė. 2021 metų gruodžio mėnesį buvo patvirtintos Lietuvos diasporos politikos strateginės gairės „Globali Lietuva“ 2022‒2030 metams, o šį rugpjūtį – šių gairių įgyvendinimo veiksmų planas, kuriame dalyvauja 30 valstybės institucijų ir joms pavaldžių įstaigų bei 7 savivaldybės. Strateginiuose dokumentuose įvardyti ne tik aiškūs tikslai, siekiant lituanistinio švietimo užsienyje plėtros, bet ir jų įgyvendinimo veiksmai, kurie turėtų sąlygoti lituanistinių mokyklų populiarumo ir pačių mokyklų skaičiaus didėjimą bei mokinių skaičiaus jose augimą. Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, šiuo metu užsienyje veikia 238 neformalios lituanistinės mokyklos.