Ministras G. Landsbergis geopolitinių iššūkių akivaizdoje kviečia stiprinti lietuvius pasaulyje vienijančios tapatybės saitus
Suvažiavimo dalyviams skirtame sveikinimo žodyje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė lietuvių vienybės ir tvirto diasporos ryšio su Lietuva svarbą Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje. „Mes, lietuviai, geriau nei bet kas kitas suprantame įvykių Ukrainoje tragizmą, nes ir mūsų pačių istorijoje netrūko klastingų vingių. Šiandien, kai branduolinio ir energetinio šantažo sąlygomis turime ginti ir stiprinti Lietuvos valstybingumą, svarbu prisiminti, kad mūsų Tautos stiprybė glūdi vienybėje. Todėl būtina stiprinti mus visus jungiančius tapatybės saitus“, ‒ sakoma ministro sveikinime.
Ministras taip pat dėkojo Lietuvos diasporos atstovams už aktyvią paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai, kvietė ją tęsti ir stiprinti, pabrėžė diasporos įsitraukimo, siekiant įgyvendinti Lietuvai svarbius tikslus, svarbą.
Suvažiavimo pirmąją dieną užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pristatė XVIII Lietuvos Vyriausybės diasporos politikos prioritetus ir joms įgyvendinti pasitelktas priemones. Savo įžvalgomis apie lituanistinio švietimo plėtros ir stiprinimo galimybes pasidalino Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Švietimo komisijos pirmininkė, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė ir Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas. Valstybės ir diasporos bendradarbiavimo stiprinimo priemones ir problematiką apžvelgė PLB pirmininkė Dalia Henke ir Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskaitė. Diasporos pilietiškumo skatinimo svarbą, pateikdami pavyzdžių, pristatė PLB Visuomeninių ir specialiųjų reikalų komisijos pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė ir Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Arnoldas Pranckevičius. Diasporos aktyvaus dalyvavimo rinkimuose reikšmę aptarė Belgijos lietuvių bendruomenės atstovas Laurynas Gerikas ir Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Lyra Puišytė-Bostroem. Susitikimo pabaigoje vyko lietuvių bendruomenių lyderiams skirta informacinė sesija apie diplomatinėse atstovybėse teikiamas konsulines paslaugas ir jų plėtrą, taip pat karo Ukrainoje bei Europos Sąjungos politikos aktualijoms aptarti skirta diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų vadovų strateginė sesija.
Renginio metu už ypatingus nuopelnus ir indėlį į nepriklausomos Lietuvos kūrimą Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklo „Už pasaulio lietuvių nuopelnus“ Aukso Vyčio apdovanojimas įteiktas Vokietijos lietuvių bendruomenei. Garbės ženklo medaliu apdovanota ilgametė Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos, Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos, Lietuvių kultūros instituto valdybos narė Marija Ramunė Dambriūnas-Schmidt.
Suvažiavimo dalyviams taip pat pristatyta Užsienio reikalų ministerijos nauja iniciatyva – garbės ženklelis „Lietuvių kalbos ambasadorius“, kuris bus skiriamas lituanistinio švietimo mokyklų specialistams, steigėjams ir rėmėjams už darbą, puoselėjant lietuvių kalbą užsienyje, įteikiant juos renginyje dalyvavusiems lituanistinių mokyklų vadovams ir aktyviems rėmėjams.
Užsienio reikalų ministerija yra Lietuvos diasporos politikos įgyvendinimo koordinatorė. 2021 metų gruodžio mėnesį buvo patvirtintos Lietuvos diasporos politikos strateginės gairės „Globali Lietuva“ 2022‒2030 metams, o 2022 metų rugpjūčio mėnesį – strateginių gairių įgyvendinimo veiksmų planas. Šie dokumentai ne tik užtikrino nuo 2011 metų veikusios „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo tęstinumą, bet ir suteikė pagrindą kokybiniam pokyčiui, siekiant stiprinti ir plėsti valstybės ryšį su diaspora, dialogą ir partnerystę, skatinti lietuvybės užsienyje puoselėjimą, aktyvesnį diasporos įsitraukimą, kuriant gerovę ir saugumą Lietuvoje bei grįžimą į Lietuvą.