*alt_site_homepage_image*
lt

Naujienos

RSS

MAISTĄ GALIMA PADARYTI KOŠERINĮ ("Verslo žinios", 2009 m. gruodžio 3 d., Nr.233, p.8)

Gruodžio viduryje Lietuvos verslininkai kartu su užsienio reikalų ministru vyks ieškoti naujų verslo galimybių Izraelyje. O šios šalies ambasadorius pataria pirmiausia galvoti apie maisto produktų eksportą. „Didžioji dalis maisto Izraelyje yra košerinis. Vis dėlto Lietuva gali eksportuoti savo produktų, jei šie atitinka taisykles. Tai nėra labai sudėtinga, daug šalių, padedamos specialistų, tai daro“, – teigia Chenas Ivri Apteras, Izraelio ambasadorius Lietuvoje.

V.Ivanovo nuotr.7 mln. gyventojų turinčioje šalyje vietinės kilmės produktai gyventojams nebūtinai mielesni: patrauklūs visi aukštos kokybės produktai iš bet kokios šalies, teigia ambasadorius. Anot jo, pasitelkusios specialistus, kurie gali patarti, kaip maistą padaryti košerinį, Lietuvos bendrovės galėtų pagalvoti, kad padidinti savo maisto produktų eksportą.

„Atvykę į Lietuvą, specialistai galėtų įvertinti, tarkim, pieno produktų gamybą. Kiek sudėtingesnės procedūros norint Izraelyje parduoti mėsos ir jos gaminių“, – aiškina ambasadorius, tačiau čia pat priduria, kad specialius reikalavimus skerdyklos taip pat gali įgyvendinti – mėsos į Izraelį ir dabar importuojama iš daugelio šalių.

JAV standartas

Mindaugas Gedvilas, krakmolą ir glitimą gaminančios UAB „Amilina“ generalinis direktorius, sako, kad įmonei kašruto sertifikatas (patvirtinantis, kad produktas atitinka košeriniam maistui keliamus reikalavimus) labiausiai reikalingas JAV rinkoje.

„Glitimo eksportas į JAV sudaro apie 30–40 % viso mūsų eksporto. Žydų bendruomenė ten didelė, o gamintojai nesismulkina ir tokį sertifikatą laiko standartu, kad prireikus netektų sukti galvos, kur rasti tinkamą žaliavos tiekėją. Aišku, eksportuojame ir į Izraelį, ir į daugybę kitų šalių, tai pasirūpinome specifiniais sertifikatais“, – aiškina p. Gedvilas.

Alkoholio gamintoja AB „Stumbras“ jau trečius metus per 20 savo produktų sertifikuoja kaip košerinius. Algirdas Čiburys, „Stumbro“ rinkodaros direktorius, sako, kad Izraelis pagal išvežamos produkcijos apimtį yra 6-a bendrovės eksporto rinka.

„Košerinis sertifikatas nėra panacėja ir pats savaime verslo plėtros stebuklo nepadarys. Bet jei įmonė dėlioja ilgalaikius verslo planus, tai košerinio sertifikato vienareikšmiškai reikia. Daugiau nei pusė prekybos centrų Izraelyje yra košeriniai. Be to, šis sertifikatas praverčia ir pasaulinėje rinkoje – kaip aukštos kokybės patvirtinimas“, – sako p. Čiburys.

Jis pasakoja, kad gauti tokį sertifikatą nėra paprasta – „Stumbrui“ prireikė pusmečio.

Ledus „Dadu“ gaminančiai bendrovei „Vikeda“ išsirūpinti tokį sertifikatą truko metus.

„Košerinius sertifikatus turi turėti kiekviena produkto sudedamoji dalis. Be to, mums labai svarbios skonio savybės. Surasti šiuos reikalavimus atitinkančius tiekėjus reikia daug laiko ir kantrybės“, – kalba Jurgita Radzevičė, UAB „Vikeda“ generalinė direktorė.

Ji sako, kad įmonė jau rado beveik visus reikiamus produktus ir kitąmet galės gaminti košerinius ledus.

„Gavome paklausimą iš Izraelio, todėl ir ryžomės gaminti košerinį produktą. Kita vertus, minėtas sertifikatas aktualus ne vien Izraelio rinkai“, – teigia p. Radzevičė.

Ponas Čiburys pasakoja, kad aukšti reikalavimai – be žaliavų – keliami gamybos švarai. Taip pat įmonė turi griežtai laikytis reikalavimo, kad košeriniams produktams gaminti naudojama įranga negali liestis su nekošeriniais produktais – tenka labai aiškiai atskirti gamybą.

Yra vietos turizmui

Izraelio ambasadoriaus nuomone, Lietuvos verslininkai taip pat neišnaudoja visų turizmo galimybių.

„Daug žydų Lietuvoje lanko gimines ar domisi savo šaknimis. Norėdama padidinti turizmo srautus Lietuva galėtų derinti pasiūlymus tokiems turistams ilsėtis savo kurortuose“, – mano ambasadorius. Norint sudominti Lietuvai nostalgijos nejaučiančius Izraelio piliečius, derėtų Lietuvą pristatyti kaip turo po Europą dalį. Ambasadoriaus nuomone, prie verslo ir abipusio turizmo gaivinimo prisidėtų tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Tel Avivą.

Lietuvos verslininkams savo ruožtu ambasadorius siūlo pasidomėti žydų mašinų, ypač žemės ūkio, pramone, aukštosiomis technologijomis paremta energetika, komunikacijos sektoriumi ir turizmu.

Gruodžio viduryje planuojamo užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko vizito metu ketinama pagyvinti prekybos santykius tarp abiejų šalių. Rolandas Kačinskas, ministro atstovas spaudai, teigia, kad į Izraelį planuoja vykti apie dešimt verslininkų. Pavasarį laukiama Izraelio prekybos ministro ir verslininkų delegacijos.

Justina Juršytė, Inga Razmaitė