Naujienos

Prancūzija, kurios prezidentas Emmanuelis Macronas šios savaitės pradžioje viešėjo Lietuvoje, supranta, kad turi galimybę paveikti Rusijos poziciją dėl įvykių Baltarusijoje, tačiau jai reikėtų „aktyviau angažuotis“, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – Ar tokio požiūrio į Rusiją tikėjotės iš E. Macrono, kokį jis išdėstė? – Jis dėstė turbūt jau daug kartų ir įvairiose auditorijose, tas nėra nauja, todėl buvo proga vėl detaliau išgirsti. Gal suprasti, ką tai reiškia, nes iš tikrųjų, kaip suformuluosi mintis, tarkim, apie Europos autonomiją arba suverenitetą. Suprantama, jeigu kalbame apie pajėgumus Europos, kuri galėtų pati tvarkytis su krizėmis, jeigu to reikia, bet mums jau tampa nelabai suprantama arba mes bandome ginčytis, kai kalbama apie Jungtinių Valstijų izoliaciją. Įvertinant visą tą kontekstą, suprantant, kad yra tam tikros įtampos santykiuose, bet transatlantiniai ryšiai yra nepaprastai svarbūs ne tik gynybai, saugumui, bet ir ekonomikai, kitiems klausimams. Vyksta diskusija ir labai gerai, kad ji vyksta.  

– Anot E. Macrono, su Rusija reikia kalbėtis pagarbiai. Ar mums priimtinas toks požiūris?

– Pagarbiai reikia su visais kalbėtis. Nereikia šūvio, agresyvumo, reikia labai aiškių argumentų. Kalbėjimasis yra svarbu, nes kaip kitaip darysi įtaką, perduoti ir paskleisi žinią? Bet klausimas, ką tu nori tuo pasiekti, ir dažnai tas kalbėjimasis būna vardan kalbėjimosi, tas kalbėjimasis būna kaip dūmų uždanga: sudaro įspūdį, kad viskas gerai, žmonės kalbasi, o situacija ir toliau blogėja.

Ką mes kalbėjome šiandien? Įvardijome tas priežastis: karas Kaukaze, 20 proc. Sakartvelo teritorijos okupuota, Krymo aneksija, agresija Donbase, pasportizacija, borderizacija Pietų Osetijoje, Abchazija, dar Aleksejaus Navalno apnuodijimas ir taip toliau. Vien tik blogi pavyzdžiai ir nesimato jokių net retorikos pokyčių, ne tik politikos. Tai ir sakome, kad kažkas negerai, matyt, su mūsų pozicijos nenuoseklumu arba ji nepakankamai tvirta, arba, kaip kartais būna, pripažinkime, Europos Sąjungos reakcija būna per vėlai, jos per mažai. Ir štai turime tokį rezultatą, todėl reikia vertinti realybę.