Naujienos

Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius įsitikinęs, kad Lietuvai nėra ko būgštauti dėl to, kad Aljansas iki šiol dar neturi Baltijos šalių gynybos planų. „Šie dalykai privalo būti ir jie bus“, – tvirtina jis.Pokalbyje su Alfa.lt L. Linkevičius dalijasi mintimis apie NATO aktualijas.

JAV gynybos sekretorius Robertas Geitsas neseniai pareiškė, kad NATO patiria krizę, susiduria su didžiulėmis finansinėmis problemomis. Gal galite tai pakomentuoti?

Aš nesusidariau įspūdžio, kad raktinė žinia yra krizė, kadangi tiesiai klausiausi tiek gynybos sekretoriaus R. Geitso, tiek valstybės sekretorės H. Clinton, tiek patarėjo nacionalinio saugumo klausimais J. Joneso kalbų, – jos viena kitą papildė. Pirmiausia buvo kalbama apskritai visuotinės ekonominės krizės kontekste.

Būtų keista, jei saugumo institucija, kuri susijusi su išlaidomis gynybai, nekalbėtų apie tai. Buvo pastebėta, kad yra didelių problemų. Pavyzdžiui, tik penki sąjungininkai iš 28 šalių narių vykdo tą nerašytą įsipareigojimą, taisyklę skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP gynybai.

Lietuva čia apskritai yra visos lentelės apačioje. Nėra kuo didžiuotis. Tačiau situacija yra rimta, nes reikia generuoti pajėgas operacijoms. Labai svarbu būtent dabar susitelkti operacijoms, pvz., Afganistane, kadangi yra lemiamas periodas. Šiame kontekste ekonominė krizė skaudžiai atsiliepia.

Apskritai išgirdome iš JAV vadovų patikinimą, kad NATO išlieka naujos JAV administracijos dėmesio centre, iš NATO tikimasi tikrai daug ir nesvyruojama išlaikyti transatlantinio ryšio, įsipareigojimų dėl penktojo savitarpio gynybos straipsnio. O kadangi kalbėjomės naujos strateginės koncepcijos kontekste, buvo svarbu iš pirmų lūpų išgirsti Amerikos vadovybės nuostatą.

Kuo ypatinga nauja NATO strateginė koncepcija? Tas pats R. Geitsas teigia, kad jei nebus imtasi reformų ir Aljanso narių nusiteikimo, ta strateginė koncepcija nebus verta net popieriaus, ant kurio ji atspausdinta.

Šiuo metu galioja 1999 metų strateginės koncepcijos redakcija. Daug kas pripažįsta, kad didžioji dalis šioje strategijoje esančių teiginių nepaseno. Jie išliks kažkokia forma, gal kitaip perfrazuoti, bet galios. Tačiau turime įvertinti pasikeitimus nuo 1999 metų, sakykime, atsiradusį poreikį didesniam civilių ir kariškių bendradarbiavimui, kadangi šiuo metu esančios krizės neįmanoma spręsti vien karine jėga. Apskritai neįmanoma nieko spręsti vien karine jėga.

Būtinas glaudus bendradarbiavimas su civiliais, tai vadinamasis visa apimantis požiūris. Taip pat naujos grėsmės, iki šiol mažiau aktualios, kibernetinis saugumas, energetinis saugumas ir kt. Reziumuojant Aljansas išliks su iki tol buvusiais ir svarbiausiais įsipareigojimais, kaip minėjau, kolektyvine gynyba, 5 straipsniu ir kt. Tačiau jis tampa ne tik gynybiniu, bet ir tam tikra prasme saugumo aljansu, nes tenka prisiimti papildomas užduotis, susijusias su naujomis grėsmėmis. Taip pat tikimasi, kad aljansas bus ne tik gynybinė organizacija, bet Europos ir Amerikos saugumo diskusijų forumas.

Ar galima kalbėti apie silpnėjantį ryšį tarp NATO ir Rytų Europos valstybių? Mat Baltijos šalių gynybos planų iki šiol nėra.

Aš manau, kad kaip tik dar aiškiau buvo suformuluota ta žinia įvairių pareigūnų, kad būgštauti nėra ko ir nebuvo ko. Šie dalykai privalo būti ir jie bus. Tiesiog supraskime vieną dalyką – karinio planavimo procesas nėra viešas. Suprantamas noras sužinoti kuo daugiau detalių, tačiau jos nebus atskleidžiamos. O tai, kad egzistuoja planavimas, įpareigojimai karinei vadovybei rūpintis viso aljanso saugumu, yra faktas, kuris turi būti žinomas visiems.

Kas pasikeitė pačioje organizacijoje, pradėjus vadovauti naujam generaliniam sekretoriui A. F. Rasmussenui?

Sunku dar ką nors teigti, kadangi jis dirba nuo rugpjūčio, ne tiek daug to laiko praėjo. Pasikeitė galbūt darbo stilius, vadovavimo stilius, taip pat naujai pažvelgta į problemas, kurios yra senos. Tačiau teigti, kad kas nors iš esmės pasikeitė, nereikėtų. Galioja ta pati sutartis, tie patys įsipareigojimai, jei paskaitysime viršūnių vadovų susitikimų dokumentus.

Dabar intensyviai ruošiamės Portugalijoje lapkričio mėnesį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui. Jame tikimasi patvirtinti naują strateginę koncepciją, tada ir matysime, kokių naujų akcentų galbūt atsiras. Tačiau kažkokios revoliucijos neįžvelgčiau, kaip tik galbūt bus pagilintos tos sritys, kurioms iki šiol buvo skirta per mažai dėmesio (kibernetiniam saugumui ir pan.), tačiau tai nebus daroma ankstesnių įsipareigojimų sąskaita.

Su kokiais iššūkiais susiduriate jūs, atstovaudamas Lietuvai prie NATO?

Na, tai labai atsakingas darbas. Tai stipriausias ne vien žodžiais, bet de facto, saugumo aljansas. Su juo skaitomasi, ir kuo toliau, tuo labiau jis norimas kaip partneris pasaulyje. Neturime ambicijų tapti pasauline organizacija, bet interesai yra pasauliniai, kadangi dialogas vyksta su visais kontinentais. Pagrindiniai iššūkiai: daug informacijos, dideli jos srautai, pas mus lankosi ne tik ministrai, bet ir valstybių vadovai. Darbotvarkė tikrai intensyvi.

Ačiū už pokalbį.