Naujienos

Šiemet daug istorinių sukakčių švenčiamos gana niūrioje saugumo aplinkoje. Tai tarsi baisi aliuzja į praeitį, raginant iš jos pasimokyti. Tačiau, akivaizdu, kad iš praeities klaidų mokosi ne visi. Vladimiras Putinas pareiškė, kad, prieš 75 metus, 1939 m. rugpjūčio 23 d. nacių ir sovietų pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas nėra blogas. Tiesiog Sovietų Sąjunga nenorėjo veltis į karą, pridūrė Putinas. Šitoks įvertinimas berods neatsižvelgia į dvi nedideles smulkmenas: slaptieji Molotovo-Ribentropo pakto protokolai paprasčiausiai leido pavergti Rytų Europą (tarp kitko, Sovietų Sąjungai). Antra, paktas atvedė prie Antrojo pasaulinio karo. Sovietų Sąjunga neišvengė karo, greičiau jai tai buvo šaltakraujiškai apgalvotas būdas nepaisyti Hitlerio didėjančio troškimo užimti vis naujas teritorijas. Palieku istoriją istorikams, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į vakarų atsakomybę. Negalime leisti, kad Putino pareiškimai liktų nepastebėti, nes jie - dalis didesnio naratyvo, kuriuo Rusijos vadovybė siekia pritarimo savo agresyviai, revizionistinei užsienio politikai. Kitaip mes, vakarų demokratijos, rizikuojame įsitraukti į panašaus pakto sudarymą. Ne sąmoningai sudarinėjant purvinus sandorius su agresoriumi, ne, tiktai skėsčioti rankomis ir nieko nedarant, kad užkirsti tam kelią. Sudarant įspūdį, kad viskas įmanoma. Tiesa, neseniai Vakarai reagavo tvirčiau, nors šiek tiek pavėluotai. Tačiau, pasigirsta vis daugiau nuomonių, kad būtina švelninti poziciją Rusijos atžvilgiu. Tas dabartinis Rusijos pasitikėjimas kyla dalinai iš mūsų nesugebėjimo laikytis vertybių ir principų. Rusija laikėsi panašios taktikos ir kare su Gruzija 2008 m. Ieškojome būdų, kaip greitai grįžti į įprastinį gyvenimą, tikėdamiesi, kad ir Rusijos režimas ketina grįžti prie to, kas „normalu“. Paaiškėjo, kad taip nėra. Taigi, nenorom, veikėme pagal jų planą. Šiandien istorija kartojasi. Dabartinis konfliktas kilo ne tiesiog iš požiūrių įvairovės, bet dėl to, kad Rusija pažeidė pagrindines normas – užgrobė žemes ir jas laiko (nepainioti su taikos išlaikymu), vykdo agresiją prieš suverenią valstybę (Ukraina), visiškai išnaudoja karines, ekonomines, energetines ir politines priemones, įskaitant ir brutalų informacinį karą. Be to, kursto separatizmą ir terorizmą, tiekia ginklus. Atėjo metas vertybes iškelti aukščiau strateginės partnerystės santykiuose su Rusija. Atėjo metas tvirčiau pasisakyti prieš melus, kuriuos Rusijos vadovybė perša kaip „alternatyvią tiesą“. Grįžti prie normalybės neįmanoma, jei nebus atnaujinti pasižadėjimai, susiję su pagrindinėmis normomis ir įsipareigojimais - gal su Helsinkio susitarimų atnaujinimu (tų, kurie padėjo užbaigti šaltąjį karą, tik šįkart teks įtraukti realius priverstinio vykdymo mechanizmus). Taip pat laikas Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai suteikti aiškią europinę perspektyvą – mums jų reikia, stabilių ir klestinčių, ne mažiau, nei kad joms reikia mūsų. Rusijos režimas neatsisakė priešiško požiūrio į vakarus - tai gerai atsiskleidžia jų saugumo doktrinoje. Turime būti tvirti ir parodyti, kad mes nei seksime agresoriaus pavyzdžiu, nei žiūrėsime pro pirštus į jo veiksmus. Tvirtai laikydamiesi vertybių galime priversti Rusiją permąstyti siekius; o elgdamiesi švelniai galime paskatinti žiauriausius veiksmus.