Naujienos

Šiandien Madride Lietuva drauge su kitomis septyniolika Europos Sąjungos konstitucinę sutartį ratifikavusių valstybių tarsis, kaip pasiekti persilaužimą derybose dėl ES Konstitucijos likimo. Tokią užduotį brėžia Vokietija, šį pusmetį ES pirmininkaujanti valstybė.

2004 metų spalio 29 dieną ES vadovų pasirašyta sutartis dėl Europos Konstitucijos turėjo pradėti galioti 2006-ųjų lapkričio 1 dieną, tačiau po nesėkmingų referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose nuspręsta jos įsigaliojimo datą atidėti. Šiuo metu ES konstitucinę sutartį yra ratifikavusios 18 šalių iš 27, jose gyvena 270 mln. (iš beveik 500 mln.) ES gyventojų - tai reiškia, kad daugiau kaip pusė Europos Sąjungos piliečių remia ES Konstituciją.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vatiekūnas: "Turime pateisinti žmonių lūkesčius"

Manau, jog tai, kaip pavyks išspręsti Europos Sąjungos konstitucinės sutarties klausimą, smarkiai paveiks visos Europos ateitį: ar sugebėsime atsakyti į vidinius ir išorinius iššūkius, ar Europos šeima bus stipresnė, efektyvesnė ir demokratiškesnė? Tai neabejotinai turės poveikį ir Lietuvos žmonių gerovei, mūsų valstybės  įtakai Europoje ir žmonių pasitikėjimui Europos Sąjunga. 

Lietuva nuosekliai pasisakė ir pasisakys už ES konstitucinės sutarties turinio išsaugojimą. Tokią poziciją patvirtino Lietuvos Vyriausybė. Mūsų interesas - kad dar šiais metais visos Bendrijos narės sutartų dėl ES konstitucinės sutarties, nes ilgai delsiant ir neapsisprendžiant ES raida gali pasisukti ir Lietuvai nepalankia linkme.

Konsultuodamiesi su Vokietijos atstovais dėl Berlyno deklaracijos siūlysime į ją įtraukti nuostatas dėl bendros energetikos politikos, ES solidarumo ir lygiateisiškumo principų, kaimynystės politikos. Sieksime, kad Berlyno deklaracija suteiktų energingą postūmį ES konstituciniam procesui.

Tik neseniai praėjo 1000 dienų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Tai trumpas, bet labai reikšmingas laikotarpis tūkstantmetėje Lietuvos istorijoje. Manau, mes visi - ir valstybės tarnyboje dirbantys pareigūnai, politikai, ir kiekvienas Lietuvos pilietis - dar daug turėsime padirbėti, kad geriau išmoktume naudotis narystės Europos Sąjungoje pranašumais. 

Tačiau džiugina tai, jog vis daugiau žmonių sako pajutę teigiamą ES finansinės paramos įtaką jų gerovei. Kaip rodo apklausos, dauguma  Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra naudinga, daugiau kaip pusė teigia juntantys ES struktūrinių fondų paramos naudą. Ir tai - svarbiausias mūsų argumentas už stiprią, solidarią, atvirą žmonių lūkesčiams Europos Sąjungą. Esu tikras, jog visos Europos Sąjungos valstybės jaučia atsakomybę už savo žmones, savo piliečius, todėl stengsis, kad jie nenusiviltų savo Europos namais.