Naujienos

Gruzijos prezidento rinkimai baigėsi, bet įtampa vis dar neslūgsta. Politikams, jei jie nori išvesti savo šalį iš susidariusios padėties, reikia pradėti dialogą. Tai interviu „Vilniaus dienai“ tvirtino aktyviai Gruzijoje veikiančios Lietuvos ambasados vadovas Tbilisyje Ričardas Degutis.

– Kuo Gruzija išskirtinė? Kokie vietos įpročiai jus stebino ir iki šiol stebina?

– Gruzija šiek tiek skiriasi nuo to, ką mato čia trims keturioms dienoms ar savaitei atvykę žmonės. Ši šalis tikrai svetingai priima turistus. Bet pagyvenus ilgesnį laiką nesunku suprasti, kad Gruzija nėra lengva šalis. Kaip patys gruzinai ne kartą sakė, Gruzija yra per vidurį tarp krikščionybės ir islamo.

Vien vairuoti gatvėse jau yra išbandymas. Šiek tiek Gruzijoje pagyvenęs užsienietis pasakys, kad vairavimas yra vienas sudėtingiausių dalykų. Bet ir jis turi savo logiką, ir kai ją supranti,  pasidaro kur kas lengviau.

– Gruzija laikoma viena patraukliausių šalių investuoti. O kaip Lietuvos verslas – ar jis jau atrado šią šalį ir ar aktyviai čia veikia?

– Gruzija veikia trimis kryptimis. Patraukliais įstatymais bando sukurti geras sąlygas čia ateiti užsienio investuotojams. Šalis gali pasigirti gana pigia darbo jėga ir siekia gaminti konkurencingus produktus, kurių kaina būtų patraukli. Galiausiai tuos produktus bandoma parduoti didesnėse rinkose. Pastaruoju metu Gruzija skiria itin daug dėmesio naujų rinkų paieškai ir bando ten patekti.

Lietuvos verslo aktyvumo ženklus Gruzijoje pastebėjome pernai. Labiausiai lietuvius domina nekilnojamojo turto sritis – plėtra, vystymas ir statybos. Mūsų verslas taip pat ieško siauresnių, bet įdomių nišų. Pavyzdžiui, Gruzijos bankams įrangą jau kelerius metus teikia bendrovė „5 kontinentai“. Šioje šalyje aktyviai dirba ir „Garsų pasaulis“. Be to, mūsų gamintojai čia parduoda elektros skaitiklius. Gal šios nišos ir nėra aiškiai matomos, bet Lietuvos verslas ten užima gana tvirtas pozicijas.

– Su kokiomis kliūtimis susiduria čia dirbti bandantys verslininkai?

– Pirmiausia tai vietos tradicijos, kurios yra tokios, kokios yra. Vis dėlto didelių kliūčių Gruzijoje nėra. Mat Lietuvos ir Gruzijos politiniai santykiai labai geri, ir tai, manyčiau, padeda ir padės lietuvių verslui įsitvirtinti šioje šalyje.

– Kodėl Lietuvos diplomatija skiria tiek daug dėmesio Gruzijai? Koks mūsų interesas čia?

– Gruzija yra ne tik Lietuvos, bet ir visos ES Rytų politikos dalis. Svarbiausias Lietuvos interesas – saugumas. Mes ribojamės su šiuo regionu. Tiesa, Lietuva neturi bendros sienos su Gruzija, bet šiuolaikiniame pasaulyje sąvoka „siena“ yra gerokai platesnė. Trys valandos skrydžio lėktuvu gali labai smarkiai atsiliepti Lietuvai.

Šis regionas yra mūsų kaimynas, todėl labai svarbu būti aktyviems ir turėti įtakos čia. Be to, Gruzija eina keliu, kurį Lietuva jau įveikė. Ši valstybė turi savo tikslus ir juos nori realizuoti kuo greičiau. Tai vieta, kur mes galime pritaikyti ir iš dalies realizuoti savo modelį, savo idėjas. Tai tam tikras Lietuvos užsienio politikos poligonas.

Pavyzdžiui, Gruzija reformavo pasienio tarnybą ir padedama mūsų ekspertų daug ką perėmė iš Lietuvos. Kita sritis – švietimo reforma. Konkrečiai – bendri stojamieji egzaminai į aukštąsias mokyklas ir universitetus. Čia taip pat Lietuvos modelis. Be to, mes padėjome Gruzijai įgyvendinti vietos savivaldos reformą.

Tokių sričių yra nemažai, ir mes, manau, aktyviai tęsim tokią veiklą Gruzijoje.

– Jūs stebėjote pirmalaikius Gruzijos prezidento rinkimus. Kokie įspūdžiai?

– Pirmiausia rinkimai vyko itin poliarizuotoje aplinkoje. Bet tai buvo pirmi rinkimai, vykstantys ne po revoliucijos, pirmi rinkimai, kai visi kandidatai galėjo laisvai konkuruoti. Todėl manau, kad Gruzija žengė labai didelį žingsnį į priekį.

Kita vertus, nors rinkimai pripažinti kaip iš esmės atitinkantys tarptautinius demokratijos standartus, be abejo, jie nebuvo be priekaištų. Bet svarbiausia, kad šios problemos būtų kuo greičiau ir kuo atsakingiau išspręstos. Jei Gruzijai tai pasiseks padaryti iki parlamento rinkimų, kurie veikiausiai vyks šių metų pavasarį, šalis išsiverš iš gana keblios dabartinės situacijos.

Mes taip pat tikėjomės, kad opozicija griežtai reaguos į rinkimų rezultatus. Nesant pasitikėjimo tarp opozicijos ir vyriausybės ypač svarbu, kad visi skundai būtų kuo greičiau išnagrinėti. Tai ir būtų pirmas žingsnis bandant susigrąžinti pasitikėjimą.

Be to, labai svarbu, kad valdantis Nacionalinis judėjimas pakviestų opoziciją pradėti rimtą dialogą apie šalies perspektyvas. Šis dialogas turėtų apimti ne tik užsienio politiką, bet ir šalies vidaus politikos, ekonomikos ir reformų kryptis. 

– Vadinasi, rinkimai neištraukė Gruzijos iš krizės?

– Negaliu pasakyti, kad Gruzija ištikta krizės, bet šalis yra labai susiskaldžiusi, ir įtampa išlieka. Labai trūksta dialogo ir pasitikėjimo tarp politinių jėgų. Vyrauja gatvės politinė kultūra, o ne derybos už stalo.

Po lapkričio 7-osios demonstrantų išvaikymo išvadas padarė ne tik vyriausybė, bet ir opozicija. Atsakomybė krenta ant abiejų. Toliau viskas priklausys nuo pasirengimo parlamento rinkimams. Manyčiau, kad Gruzijos naujas parlamentas bus kur kas spalvingesnis nei dabar, ir bus atstovaujama daug didesniam politiniam spektrui. Gruzijos vadovybei jau dabar reikėtų įtraukti kuo daugiau partijų į šalies valdymą, diskusijas.

 Evaldas Labanauskas

Tbilisis, Gruzija