Naujienos

Užvakar Alytaus rotušėje surengtoje diskusijoje buvo paminėtas Lietuvos diplomatijos 20-metis, aptarta, kas nuveikta per neilgą nepriklausomybės laikotarpį, prisiminta šalies diplomatijos istorija, santykiai su Europos Sąjunga ir NATO.

Sustiprėjo miesto ryšiai su užsieniu

Alytuje diskusiją surengė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas, bendradarbiaudamas su Alytaus Europos informacijos centru – Europe Direct. Jo vadovė Sigita Krivickienė, pristatydama svečius – užsienio reikalų viceministrą Egidijų Meilūną,  Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorių Albiną Zananavičių, Informacijos ir viešųjų ryšių departamento vyriausiąjį specialistą Germaną Kavalskį, ragino alytiškius aktyviai reikšti savo nuomonę.

„Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą labai sustiprėjo Alytaus kultūros, sporto ir verslo ryšiai su partneriais užsienyje. Taigi, ir alytiškiai dalyvauja vadinamojoje liaudies diplomatijos veikloje. Lietuvą ir Alytų dar labiau išgarsins 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatas”, – kalbėjo laikinai einanti miesto savivaldybės mero pareigas vicemerė Nijolė Makštutienė ir pakvietė svečius atvykti stebėti čempionato pogrupio varžybų.

Diskusijos dalyvius dainomis pasveikino Butrimonių gimnazijos mokiniai, priminė, kad jau nuo kunigaikščio Gedimino laikų miestelyje taikiai sugyveno trijų tautų žmonės – žydai, totoriai ir lietuviai.

Taiką patvirtindavo rankos paspaudimu

E.Meilūnas, pristatydamas šalies diplomatijos istoriją, sakė, kad prieš 20 metų įkurta diplomatijos tarnyba radosi ne tuščioje vietoje. „Lietuvos diplomatijos pradžia – 1918 metų lapkričio 7-oji, kai užsienio reikalų ministru buvo paskirtas Augustinas Voldemaras, tuo metu ėjęs ir premjero pareigas. Svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos diplomatijos tarnybos veikla nenutrūko ir okupacijos metais”, – kalbėjo viceministras.

Diplomatijos ištakų reikėtų ieškoti XIII amžiuje. Akademikas istorikas Edvardas Gudavičius yra rašęs, kad pirmieji rašytiniuose šaltiniuose fiksuojami Lietuvos žemių (1201, 1210 metais) ar jų kunigaikščių (1213 metais) diplomatiniai aktai buvo taikos sudarymas, patvirtinamas rankos paspaudimu, ar karo paskelbimas, metant ietį į paribį. Į kaimynų valstybinius darinius žemių kunigaikščiai dar vykdavo patys, bet pirmos žinomos sutarties, sudarytos visos žemių konfederacijos – su Voluine 1219  metais atveju, jau siuntė savo pasiuntinius. Svarbiu diplomatijos aktu yra laikomi kunigaikščio Gedimino laiškai užsienio šalių valdovams. Maždaug nuo XIII amžiaus vidurio sutartys jau buvo sudaromos raštu.

1990 metų pabaigoje – 1991 pradžioje pradėti atstovavimo Lietuvai užsienyje atkūrimo darbai – įkurti Lietuvos informacijos biurai Briuselyje, Londone, Osle ir kitur. 1991 rugsėjo 17 dieną Lietuva tapo Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (dabar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, ESBO  – G.V.) nare, o po savaitės priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

Šiuo metu užsienio valstybėse veikia 58 atstovybės ir konsulatai, Lietuva palaiko diplomatinius santykius su 155 valstybėmis ir yra 35 pagrindinių tarptautinių organizacijų narė.

Pasak E.Meilūno, šalies diplomatinės tarnybos aktyviai veikė Lietuvai stojant į Europos Sąjungą ir NATO. „Artimiausi iššūkiai mūsų diplomatams – Lietuvos pirmininkavimas ESBO 2011 metais ir Europos Sąjungai 2013 metais,  galimybė įsivesti eurą 2014 metais”, – kalbėjo viceministras.

Gyvenome ne pagal kišenę

Po pristatymo prie kavos ir arbatos surengtoje neformalioje diskusijoje Dzūkijos pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas Eugenijus Guntulionis svečių klausė, ar Lietuva ne per stipriai užveržė taupymo diržą, kitos šalys taip nesielgė? „Lietuva, kaip ir kitos, ypaą kai kurios Pietų Europos šalys, anksčiau gyveno ne pagal kišenę, todėl šiandien reikia taupyti, kitaip iš krizės bus nelengva išbristi”, – sakė A.Zanavičius. Paprašytas konkrečiai įvardyti, kokias šalis turi mintyje, departamento direktorius diplomatiškai išsisuko nuo atsakymo, teigdamas, jog tai galima sužinoti žiniasklaidoje. Ši praneša, kad šiuo metu blogiausia padėtis yra Graikijoje.

Alytiškius domino, kokį atlyginimą gauna diplomatai užsienyje? Pradedantis atašė per mėnesį uždirba 1 tūkst. 606 litus, atskaičius mokesčius. Aukštesnio rango diplomatai uždirba gerokai daugiau. Beje, norint tapti diplomatu, nebūtina baigti Tarptautinių santykių ir politikos instituto prie Vilniaus universiteto. Diplomatinėms tarnyboms reikia ir ekonomistų, ir teisininkų, tačiau kandidatai turi moėti bent dvi užsienio kalbas.

Diskusijos apie Lietuvos diplomatijos 20-metį bus surengtos ir kituose šalies regionų centruose.

Gediminas VAITIEKŪNAS