Naujienos

Siekiant įamžinti Lietuvos diplomatų atminimą, planuojama parengti diplomatinės tarnybos istoriją pristatančią ekspoziciją Lietuvos nacionaliniame muziejuje, išleisti diplomatų biografinį žinyną bei diplomatijos istorijos fotoalbumą, skirti premiją už geriausią ir originaliausią darbą (monografiją, straipsnį, filmą) Lietuvos diplomatijos istorijos tema.

Tokios priemonės numatomos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio antradienį patvirtintame Lietuvos diplomatų atminimo įamžinimo priemonių plane.

Tarp numatomų priemonių - ir nuo totalitarinių režimų nukentėjusių ir žuvusių diplomatų atminimo įamžinimas. Ketinama įrengti memorialines lentas iškilių Lietuvos diplomatų gimimo, veiklos ir mirties vietose, tęsti bendradarbiavimą su užsienio valstybių institucijomis, piliečiais, užsienio lietuvių organizacijomis, siekiant susigrąžinti Lietuvos diplomatinės tarnybos paveldą į Lietuvą.

Planuojama surengti Lietuvos diplomatų atminimui įamžinti skirto Lietuvos diplomato ženklo sukūrimo konkursą, rengti seminarus ir mokslines konferencijas aktualiais Lietuvos užsienio politikos dabarties ir praeities klausimais.

Anot Užsienio reikalų ministerijos (URM), planas leis koordinuotai ir bendradarbiaujant įvairioms šalies institucijoms globoti Lietuvos diplomatinės tarnybos palikimą Lietuvoje ir užsienyje, rengti edukacinius projektus, skatinti tyrinėjimus ir publikacijų apie diplomatinės tarnybos istoriją leidybą.

Lietuvos diplomatų atminimo įamžinimo veiklą koordinuoja URM, bendradarbiaudama su Seimo kanceliarija, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Lietuvos istorijos institutu, savivaldybėmis, Lietuvos nacionaliniu muziejumi, užsienio lietuvių organizacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis.

Atskiro finansavimo šiai veiklai įgyvendinti nėra skiriama, įstaigos ir organizacijos veiklą vykdo iš joms skiriamų biudžeto asignavimų.

Rūpinantis Lietuvos diplomatiniu palikimu, jo išsaugojimu ir įamžinimu, nuo 2006 metų sugrąžinti iškilių tarpukario Lietuvos diplomatų Jono Norkaičio, Antano Liutkaus, Jurgio Baltrušaičio, Igno Šeiniaus ir Lozoraičių šeimos archyvai.

2010 metų balandžio mėnesį iš Prancūzijos į Vilnių parvežti autentiški dokumentai, atskleidžiantys valstybės gimimo aplinkybes 1917-1920 metais ir pirmuosius jos žingsnius tarptautinėje arenoje. Šie archyvai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui ir Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

2010-aiaisias Rusijos Vladimiro miesto kapinėse buvo atidengta atminimo lenta užsienio reikalų ministrui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, kuris po Lietuvos okupacijos sovietų įkalintas mirė Vladimiro kalėjime.