Naujienos

Šių metų birželio ketvirtąją Lietuvos respublikos Generalinio konsulato Čikagoje darbuotojai sukvietė čikagiečius bei miesto svečius į anrąjį festivalį ,,Lietuvos diena”. Kaip ir pernai, šįkart lietuvių šventė vyko toje pačioje, Daley Plaza aikštėje, pačiame miesto centre. Jeigu praeitas festivalis buvo skirtas Lietuvos vardo rašytiniuose šaltiniuose paminėjimo Tūkstantmečio jubiliejui (anot amerikiečių - ,,Celebration of the Millenium of Lithuania”), tai šis - net dviem Lietuvai svarbioms progoms – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtosioms metinėms ir Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui paminėti. Į šventės rengėjų kvietimą atsiliepė verslininkai, menininkai, tik gal ne tiek daug, kiek norėjosi. Aikštėje įsikūrė keturios pavėsinės, siūlančios įsigyti lietuviškų suvenyrų, knygų, lankstinukų, papuošalų, kompakt inių plokštelių… Besibūriuojančius praeivius prie savo pavėsinės, kurioje buvo gausu informacinės, turistinės literatūros, maloniai kvietė Balzeko Lietuvių kultūros muziejaus darbuotojos – Karilė Vaitkutė ir Rita Janz.

Po jų supažindinimo su Lietuva, nemažai amerikiečių bei iš svetur apsilankiusių žmonių jau orientuosis, kad mūsų gimtoji šalis ne kur nors prie Baikalo ar Uralo, o ten, kur turi būti – prie Baltijos. Kitais metais, per būsimą lietuvių festivalį, pamatę tarp JAV ir Čikagos vėliavų aukštai iškeltą trispalvę prie Picaso skulptūros, esančios šalia miesto savivaldybės, administracinių pastatų, teismo rūmų bei privačių kompanijų biurų, jie nespėlios, kieno garbei ji čia plevėsuos…Nestigo pirkėjų ar bent smalsuolių ir prie ,,Lietuvėlės” parduotuvės atgabentų suvenyrų. Prie ,,Kunigaikščių užeigos” restorano lietuviško ,,kugelio” (amerikiečių vadinamo ,,Lithuanian brand potato cake”), dešrelių, balandėlių, šakočių nusidriekė ilgiausia eilė. Matyt, kaip tik per pietų pertrauką einančius aplink įsikūrusių įstaigų klerkus viliojo gausiai Čikagoje gyvenančios lietuvių etninės grupės virtuvės gardūs kvapai. Gražiai tarp mūsų pavėsinių įsikomponavo ir dailiai suręstas Lietuvoje iš natūralios medienos pagamintas sodo namelis-pašiūrė, reklamuojamas ,,Solidbuild” rangovų. Lietuvių kelionių agentūra „Vytis Tours“ reklamavo organizuojamas turistines keliones iš JAV į Lietuvą.

Vidurdienį prasidėjusi kultūrinė meninė programa greitai sutelkė daug praeivių. Į šventę kviečia, dalina praeiviams skrajutes, tarsi Vytauto Didžiojo laikų drabužiais vilkintys, Lietuvių Studentų sąjungos Šiaurės Amerikoje nariai. Skamba Amerikos ir Lietuvos himnai. Šventę ir koncertą, kaip ir pernai, veda aktorė Audrė Budrytė-Nakas (gaila, kad vedančioji be tautinių drabužių)...

Į susirinkusiuosius kreipiasi ir sveikinimo žodį taria generalinė konsulė Skaistė Aniulienė. O sveikindama lietuvius su švente, Čikagos mero R.M. Daley merijos tarptautinių santykių skyriaus direktorė Eileen Hubbell netgi taisyklingai lietuviškai ištaria - ,,Laba diena!“.

Vienos iš jauniausiųjų dainininkių – Agnės Giedraitytės skaidrus balso tembras ir lyrinė daina ne vieną lietuvį klausytoją mintimis nukelia į tolimą Tėvynę. Į specialiai šiai šventei sumontuotą sceną kylą gausus būrys lietuviškais tautiniais rūbais pasipuošusių vaikų. Tai dirigento Dariaus Polikaičio vadovaujamas vaikų choras ,,Vyturys”.

Jaunieji dainorėliai pripratę prie scenos ir dėmesio, todėl žaismingai traukia dainas, sulaukdami margos įvairiatautės publikos gausių aplodismentų. Vaikų pop grupė ,,Svajonė” – irgi šiltai sutinkama.

Kaip visada, labai vikriai šėlsta daugelio pamėgtas Lietuvių liaudies šokių kolektyvas ,,Suktinis”.

Paskutinis visų dainininkų ir šokėjų akordas – pilnutėlaitė scena besisukančių porų ir rateliais linguojančių artistų, atlikusių šventinę programą. Dėkojama, kviečiamiems į sceną visų muzikinių grupių vadovams. Šventė lyg ir baigiasi. Žiūrovai skirstosi. Ir tada prasideda dar kita programos dalis – madų demonstravimas - Čikagos lietuvių Renatos Liutkienės bei Auksuolės Marciulevičienės kolekcijų pristatymas. Rodos, būtų subjektyvu vienpusiškai vertinti tą pasirodymą, tačiau teko išgirsti ir keleto pakalbintų žiūrovų nuomonę. Gaila, kad tos demonstruotos mados šiai progai neatspindėjo Lietuvos nacionalinio kolorito…Ir tai iškrito iš visos šventinės programos konteksto. Jeigu būtų pagalvota apie etnografinį drabužių stilių ar kokius mūsų tautos nacionalinius atributus, akcentus – gintarą, liną, ažurinius nėrinius, žalvario papuošalus…Tegul būtų ir gerokai stilizuota, ,,Lietuvos dienos” pabaiga įvairiatautėje Čikagoje suskambėtų lietuviškiau. Ir apskritai, norėtųsi, kad Lietuvos pristatymas svetimtaučiams būtų ryškesnis, galbūt - su šokiais patiems žiūrovams, spalvingomis mūsų organizacijų ar net mūsų tautos istoriją įprasminančiomis vėliavomis… Gal vertėtų šventės matomiausioje vietoje pakabinti didžiulį žemėlapį, kuriame apvesta ryškiu kontūru šviestų Lietuva. Tegul visiems būna aišku iš kur mes čia atkeliavę. Idėja rengti tokias tautos šventes pagrindinėje Čikagos aikštėje kilo tik pradėjusiai eiti savo, kaip generalinės konsulės, pareigas Skaistei Aniulienei, bendraujant su Čikagos miesto meru Richard’u Daley. Taip atsirado ir šis, bendras projektas. Juk daugeliui žinoma net ir tai, kad Balzeko lietuvių kultūros muziejaus įkūrėjo Stanley Balzeko Jr. iniciatyva Čikagą ir Vilnių sieja susigiminiavusių miestų statusas…

Tikėkimės, kad kasmet bus įgyjama vis daugiau patirties ir toji mums prasminga šventė sukvies vis daugiau dalyvių ir žiūrovų. Gaila, kad ji vyksta darbo dienomis ir valandomis, tad didžioji dalis tautiečių negali tokiu metu čia atvykti. Renginį rėmė LR užsienio reikalų ministerija.

Stefa TAMOŠEVIČIENĖ