Naujienos

Lietuvos ambasadoriumi Lenkijoje jau šeštus metus dirbantis Egidijus Meilūnas įsitikinęs, kad per dvidešimt bendradarbiavimo metų tarp Lietuvos ir Lenkijos sukurta tvirta strateginė partnerystė užtikrina, jog ir po birželio 20-ąją kaimyninėje valstybėje įvyksiančių šalies prezidento rinkimų bus tęsiama draugiška Lietuvai politika. Nepaisant tokių neišspręstų klausimų, kaip lenkiškų pavardžių rašymas Lietuvoje originalo kalba (Lenkija vietos lietuviams jau seniai leido pavardes rašyti lietuviškai).

- Kokios dabar nuotaikos tvyro Lenkijoje dėl prieš dvi savaites prie Smolensko įvykusios aviakatastrofos?

- Ši tragedija sukrėtė ne tik lenkus, kurie praėjusią savaitę dešimtimis tūkstančių plūdo į Varšuvą prie Prezidento rūmų, bet ir lietuvius. Gavome daug laiškų su padėka Lietuvai, jos vadovams, lietuvių tautai už palaikymą sunkią valandą. Tą lemtingą šeštadienį tik išgirdę apie įvykusią tragediją, iš karto atėjome į ambasadą dirbti, tačiau tai daryti buvo išties sunku. Tarp žuvusiųjų buvo daug Lietuvos bičiulių, pirmiausia, be abejo, buvo prezidentas Lechas Kaczynskis. Jo dėka daug svarbių dvišalių projektų, kaip antai elektros tiltų sujungimas, gavo realų pagrindą.

Mums, ambasados darbuotojams, taip pat teko nemažai bendrauti su daugeliu žuvusių parlamentarų, valstybės pareigūnų, ypač glaudžiai dirbome su prezidento kanceliarijos atstovais.

Praėjusią savaitę Lenkijos Seime posėdžio, skirto tragedijai, metu sutikau prezidento L.Kazcynskio patarėją teisės klausimais, kuris liūdnai pastebėjo, kad per lėktuvo katastrofą žuvo penki žmonės, balandžio 8-ąją kartu su prezidentu lankęsi Vilniuje.

Atskirai norėčiau paminėti prezidento patarėją Mariuszą Handzliką, kuris daug prisidėjo plėtojant draugiškus santykius tarp Lenkijos ir Lietuvos, buvo tikras mūsų draugas. Jis buvo atsidavęs politikas ir nuoširdus žmogus, visuomet sakydavo: “Vilnius yra mano antrieji namai”.

- Kiek jums teko asmeniškai bendrauti su prezidentu L.Kaczynskiu? Kokį įspūdį paliko šis žmogus?

- Per įvairius renginius ar susitikimus tikrai yra tekę betarpiškai bendrauti. Jis man paliko labai šilto ir toleriagiškai mąstančio valtybės vadovo įspūdį. L.Kaczynskis buvo teisės profesorius, ir, pamenu, man paliko didelį įspūdį jo profesionalumas, kai buvo diskutuojama apie Europos konstituciją. Pristatydamas savo šalies poziciją, jis iš atminties cituodavo ištisus konstitucijos paragrafus bei atskirus straipsnius. Tuomet juokaudavome, kad L.Kaczynskis yra vienas iš nedaugelio ES politikų, kurie perskaitė ir iki smulkmenų įsigilino į šią sutartį.

- Kaip įvertintumėte prezidento L.Kaczynskio indėlį plėtojant dvišalius santykius tarp Lenkijos ir Lietuvos?

- Apie ypač draugišką L.Kazcynskio požiūrį į Lietuvą liudija vien jau tai, kad per ketverius metus prezidentas šešiolika kartų lankėsi Lietuvoje. Nepamenu, kad per tokį laiką Lietuvoje tiek daug kartų būtų apsilankęs kokios kitos valstybės vadovas.

Tarptautinės politikos arenoje visuomet jautėme Lenkijos vadovo palaikymą. Pamenu, prieš trejus metus atidarant naujus mokslo metus Varšuvos universitete, renginyje dalyvavo prezidentai L.Kaczynskis ir Valdas Adamkus.

Man į atmintį įstrigo prezidento L.Kaczynskio žodžiai: „Kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą reikia turėti galvoje ne tai, kad yra dvi valstybės – viena su 38 milijonais gyventojų, o kita su 4 mln., – tačiau sakyti, kad mes kartu esame 42 milijonai. Ir kad tai yra didelė jėga“. Galime didžiuodamiesi sakyti, kad būtent Lietuva ir Lenkija prieš kelerius metus pirmosios vieningu balsu pradėjo kalbėti apie energetinio saugumo svarbą Europos Sąjungoje.

- Kiek Lietuvos ir Lenkijos būsimus santykius ateityje lems tai, kokios partijos kandidatas po dviejų mėnesių taps Lenkijos prezidentu?

- Manau, kad tai neturės lemiamos įtakos šalių santykiams. Juk per dvidešimt metų abejose valstybėse pasikeitė daug prezidentų, premjerų ir vyriausybių, tačiau visuomet išliko draugiška dvišalių santykių dvasia. Manau, ir ateityje tarp Lietuvos ir Lenkijos bus tęsiama sėkminga strateginė partnerystė, sąlygota dviejų dešimtečių patirties.

- Per tą dvidešimtmetį Lenkiją valdė trys prezidentai – Lechas Walęsa, Aleksandras Kwasniewskis ir Lechas Kaczynskis. Kuo kiekvieno jų valdymo laikotarpis buvo ypatingas dvišaliams Lenkijos ir Lietuvos santykiams?

- Turėtume prisiminti, kad prieš dvidešimt metų atkurdami tarpvalstybinius santykius tai darėme nuo nulio, kadangi 50 metų mūsų valstybes tiesiogine prasme skyrė geležinė uždanga spygliuotos tvoros pavidalu.

Pirmasis nepriklausomos Lenkijos prezidentas L.Walęsa atkūrė diplomatinius santykius su Lietuva, pasirašė pirmąsias bendradarbiavimo sutartis. Jo įpėdinis Aleksandras Kwasniewskis tapo geriausiu Lietuvos advokatu stojant į NATO, kadangi Lenkija į šį aljansą įstojo penkeriais metais anksčiau už mus. Prezidentas L.Kazcynskis pasižymėjo strateginės partnerystės tarp mūsų valstybių išplėtojimu, ypač energetinio bendradarbiavimo klausimais.

- Kokią įtaką dabartiniams Lietuvos ir Lenkijos santykiams daro bendra mūsų valstybių istorinė praeitis, kurią, beje, akcentuodavo ir velionis prezidentas L.Kaczynskis, sakydamas, jog jo protėviai yra kilę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK)?

- Skaičiuojant nuo Krėvos unijos iki paskutinio Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, mūsų šalys keturis amžius buvo kartu. Profesorius Alfredas Bumblauskas pastebėjo ir tam tikrą fenomeną mūsų santykiuose Europos istorijos kontekste – Lietuva ir Lenkija 500 metų, iki pat XX amžiaus pradžios, nekariavo viena su kita.

Norėčiau paminėti keletą pavyzdžių, kaip bendra istorija, nepaisant jos skirtingų interpretacijų, gali vienyti ir šiandien. Tai - pirmoji Europoje 1791 metų gegužės 3 dienos konstitucija ir 1569 metų Liublino unija.

Lenkijoje ši konstitucija visuomet buvo vertinama teigiamai, o prieš 20 metų, atgavus nepriklausomybę, gegužės 3–oji tapo valstybine švente. Lietuvoje ilgus metus vyravo neigiamos šios konstitucijos vertinimo tendencijos. Kurį laiką tarsi buvo pamiršta, kad tų pačių 1791 metų spalio 10 dieną buvo pasirašytas Abiejų Tautų įžadas, kuris tapo gegužės 3 dienos konstitucijos sudėtine dalimi. Jame LDK teisės buvo atstatytos. Neturėtume gėdytis fakto, kad mūsų protėviai buvo pirmosios Europoje ir antrosios pasaulyje konstitucijos bendraautoriais.

Kitas labai svarbus Lietuvai ir Lenkijai istorinis įvykis yra 1569 metais pasirašyta Liublino unija. Lenkijoje ji visuomet buvo teigiamai vertinama, tačiau ir čia yra viena istorikų grupė, teigianti, jog Liublino unija buvo nenaudinga Lenkijai, nes sąjunga su LDK Lenkijos karalystę įtraukė į alinančius karus su Maskvos valdovais ir taip pristabdė jos suartėjimą su Vakarais.

Lietuvoje Liublino unija tradiciškai buvo vertinama daugiau neigiamai, kad ir dėl to, jog dėl unijos LDK neteko didelės savo teritorijos dalies. Tačiau kyla keletas klausimų.

Pirma, kokia tuo metu buvo alternatyva, turint omenyje grėsmes iš Rytų? Antra, europiniame kontekste reikėtų prisiminti popiežiaus Jono Pauliaus IIo žodžius, pasakytus dar 2003 metais: „Nuo Liublino unijos iki Europos Sąjungos“.

Tad vėlgi manau, jog turėtume didžiuotis, kad mūsų protėviai buvo Europos Sąjungos prototipo kūrėjai dar XVI amžiuje. Pernai kartu su kitais Lietuvos atstovais dalyvavau Liubline minint 440-ąsias unijos metines. Buvo džiugu matyti, kaip istorija suvienija, o ne skiria mūsų tautas. Gerbiant praeitį, ji gali tapti naujų iniciatyvų, idėjų generatoriumi dabartyje.

- Šiemet Lietuvoje ir Lenkijoje bus plačiai švenčiamos 600-osios Žalgirio mūšio metinės. Liepą Žalgirio mūšio lauke, kur vyks įspūdinga šio istorinio mūšio inscenizacija, buvo sutarę susitikti mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė ir velionis prezidentas L.Kaczynskis.

- Manau, kad abiejų šalių vadovai dalyvaus šiame minėjime, kaip ir buvo planuota. Be to, Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, vyks daugiau kaip šimtas renginių, skirtų šiai istorinei sukakčiai paminėti. Tikiu, kad tai bus ne vien proginis minėjimas, bet ir priminimas mums visiems, kad suvienijus pastangas visais laikais galima apginti bendras vertybes.

- Kaip manote, kokią įtaką dvišaliams Lietuvos ir Lenkijos santykiams ateityje gali turėti tai, jog nuo 1994 metų kai abi šalys pasirašė tarpvalstybinių santykių sutartį, Lietuvoje vis dar nėra išspręstas lenkiškų pavardžių rašymo klausimas?

- To nesureikšminčiau. Asmenvardžių klausimą, manau, reikėtų atsieti nuo tarpvalstybinių santykių, nes, pirmiausia šio klausimo sprendimo reikia ne Lenkijai, o Lietuvai. Manau, kad anksčiau ar vėliau šis klausimas bus išspręstas tokiu būdu, kuris bus naudingas ir priimtinas pirmiausia Lietuvos piliečiams, ne kažkam kitam. Lietuva dažnai yra nepagrįstai kaltinama, jog nesilaiko ES nuostatų dėl pavardžių rašymo, tačiau turiu patikslinti, kad ES nėra bendrų direktyvų kaip rašyti pavardes – kiekvienai valstybei suteikta teisė tai spręsti savarankiškai.

- Ar kaip Lietuvai atstovaujantis diplomatas nemanote, jog mūsų valstybei turėtų būti gėda, kad Lietuvoje jau ilgiau nei dešimtmtį neišsprendžiamas lenkiškų pavardžių rašymo klausimas, kai Lenkijoje gyvenantys lietuviai jau seniai turi teisę savo pavardes rašyti lietuviškai?

- Nemanau, kad čia reikėtų kalbėti tokiomis emocinėmis kategorijomis. Reikia įvertinti tai, kad Lenkijoje yra kiek kitoks valstybinės lenkų kalbos vartojimo teisinis reguliavimas, todėl iš teisinės pusės nebuvo kliūčių prieš penketą metų priimti atitinkamą tautinių mažumų įstatymą.

Kita vertus, statistika rodo, kad nedaug Lenkijos piliečių lietuvių pasinaudojo šia teise. Pavyzdžiui, iš beveik dešimties tūkstančių lietuvių, gyvenančių Lenkijoje, ja pasinaudojo vos keliasdešimt.

- Taip sutapo, kad dėl įstatymo, leidžiančio lenkams pavardes rašyti originalo kalba, Seimas jį atmesdamas balsavo būtent balandžio 8-ąją, tą dieną kai, likus dviems dienoms iki savo žūties, paskutinio vizito Lietuvoje lankėsi prezidentas L.Kaczynskis. Ar Jums teko girdėti Lenkijos politikų ir pareigūnų kalbų apie tai, kad tokiu būdu sąmoningai buvo įžeistas jų prezidentas?

- Žinoma, Lenkijos žiniasklaidoje buvo ir tokių versijų. Tačiau tai yra tik sutapimas, tiesa, tragedijos kontekste, skaudus sutapimas.

- Kuo bus svarbūs birželio 20-ąją vyksiantys Lenkijos prezidento rinkimai?

- Šie rinkimai nuo iki šiol buvusių skirsis tuo, jog įvyks labai greitai. Eiliniai prezidento rinkimai Lenkijoje turėjo vykti spalį, todėl dabar kandidatai turi daug mažiau laiko paruošti ir pristatyti savo programas. Todėl, manau, jog šių rinkimų kampanija bus labai intensyvi.

Kristina CHLYNOVA