Naujienos

Čikaga. Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis užtikrino, kad Lietuva remia Lenkijos – savo bičiulės ir sąjungininkės – siekį prisijungti prie JAV bevizio režimo. Plačiausiai šis klausimas buvo aptariamas antradienį gegužės 17 d. Lietuvos generaliniame konsulate (East Ontario g. 211, penkioliktas aukštas) susitikimo su Amerikos lenkų kongreso pirmininku Francišeku Spula [orig. Franciszek Spula] metu. Minėtame susitikime taip pat dalyvavo prof. Marek Rudnicki iš Gintarinės koalicijos [orig. Bursztynowa Koalicja]. Lietuvos generalinė konsulė Skaistė Aniulienė labai maloniai priėmė pirmininką Spulą ir prof. Rudnickį.

Šių metų balandžio 5 d. Vašingtone Amerikos lenkų kongreso (vert. past. – toliau tekste „ALK“) delegacija susitiko su Lietuvos ambasadoriumi JAV Žygimantu Pavilioniu.

Nuotraukoje iš kairės: ALK sekretorius Tim Kuzma, ALK vicepirmininkė dr. Susanne Lotarski, ALK pirmininkas Francišek Spula, Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis, ALK biuro Vašingtone direktorė Barbara Andersen, ALK vicepirmininkė Lenkijos reikalams Božena Kaminski [orig. Bożena Kamiński], ALK vicepirmininkas Amerikos reikalams Antoni Bajdek, Lietuvos ambasados patarėjas Rolandas Kačinskis. Nuotrauka: ALK.

Ambasadorius Pavilionis pareiškė lenkų dienraščiui „Dziennik Związkowy“, kad Lietuvos – Amerikos organizacijos, su Lithuanian American Community (lietuviškasis ALK atitikmuo) priešakyje kreipsis į savo bendruomenę visose Jungtinėse Valstijose, prašydamos pasirašyti peticiją ir rašyti laiškus Amerikos įstatymų leidėjams siekiant įtikinti juos balsuoti už įstatymą dėl Lenkijos ir JAV bevizio režimo (Visa Waiver Program, VWP).

„Mes, lietuviai, norime padėti Lenkijai prisijungti prie JAV bevizio režimo programos. Lietuva prie jos jau yra prisijungusi. Man sunku suprasti priežastis, dėl kurių Amerikos valdžia neleidžia lenkams vykti į Ameriką be vizos. Pažįstu Lenkiją labai gerai. Visoje Europoje Amerika neturi geresnių draugų nei lietuviai ir lenkai. Visuomet kartu kovojame Europoje už geresnius transatlantinius santykius.“

Priminkime, kad ALK interneto puslapyje http://pac1944.org/ yra paskelbta peticija įstatymų leidėjams, kurią reikia pasirašyti, norint paremti Lenkijos siekį prisijungti prie bevizio režimo. Minėtame puslapyje taip pat pateikti laiškų įstatymų leidėjams (kuriuose prašoma balsuoti už šį įstatymą) pavyzdžiai. (Šią informaciją skaitytojai gali rasti šiandienos laikraščio 3 psl.).
Ambasadorius Pavilionis pareiškė, kad jo iniciatyva JAV Kongreso įstatymų leidėjams bus išsiųsti oficialūs laiškai, kuriuose reiškiama parama Lenkijos prisijungimui prie bevizio režimo. „Be to, ateinančią savaitę priimsiu Vašingtone žymius ir garbius Lietuvos žmones: mūsų pirmąjį prezidentą Vytautą Landsbergį ir dabartinį užsienio reikalų viceministrą Egidijų Meilūną (buvusį Lietuvos ambasadorių Varšuvoje). Jie atvyks susitikti su Kongreso ir Senato nariais, taip pat ir su lietuvių kilmės senatoriumi Ričardu Durbin [orig. Richard Durbin] (demokratas , IL – redaktoriaus past.) ir mes kartu aptarsime Lenkijos prisijungimą prie bevizio režimo“.

Lietuvos ambasadoriaus manymu, šį klausimą taip pat reikėtų iškelti ir gegužės 27-28 dienomis per prezidento Barako Obamos vizito Lenkijoje metu vyksiantį Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų susitikimą.

„Manau, kad tai ne tik Lenkijos reikalas – tai mūsų bendras reikalas. Šioje šalyje turime būti traktuojami vienodai, nes jei Lenkija nėra traktuojama vienodai (kaip ir kitos tautos – red. past.), tai reikštų, kad kažkas yra negerai. Kaip teigė Kosciuška [orig. Kościuszko] – turime kovoti už mūsų ir Jūsų laisvę. Taigi Jūsų reikalas – mūsų reikalas“.

Ambasadorius labai pagarbiai atsiliepė apie Lenkijos nuopelnus Amerikai, demokratijai ir taikai – senaisiais laikais ir šiuo metu – ir apie svarbų popiežiaus Jono Paulais II ir „Solidarumo“ [orig. Solidarność] vaidmenį.

Pavilionis priminė, kad Lietuvą ir Lenkiją jungia istoriniai, geografiniai, kultūriniai ir politiniai saitai. Lenkija padėjo Lietuvai atgauti nepriklausomybę ir siekti narystės NATO. Dabar Lietuva remia Lenkijos siekį prisijungti prie bevizio režimo programos. Ambasadorius pareiškė esąs įsitikinęs, kad Lenkija yra geriausia Lietuvos draugė. Taigi abi šalys turi dar glaudžiau bendradarbiauti bendram labui.

Ambasadorius sakė: „Iš savo patirties – o diplomatinėje tarnyboje esu jau 18 metų – galiu pasakyti, kad visame pasaulyje neturime geresnių draugų už lenkus“.

ALK pirmininkas Francišek Spula (taip pat ir Lenkų liaudies sąjungos pirmininkas) minėtą susitikimą įvertino kaip labai naudingą: „Mes labai vertiname lietuvių – amerikiečių bendruomenės paramą Lenkijos siekiui prisijungti prie Jungtinių Valstijų bevizio režimo. Mums tai labai svarbu.“ Pirmininkas paminėjo, kad JAV gyvena apie milijoną lietuvių kilmės asmenų.
Be to, ambasadorius Pavilionis ir pirmininkas Spula aptarė sudėtingus klausimus, susijusius su Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių mažumomis ir jų švietimu.

Lietuvos ambasadorius pažymėjo: „Ponas Spula ir aš laikomės vieningos nuomonės, kad abi šalys turi apsišarvuoti kantrybe, dažniau susitikti ir keistis aktualia informacija“.

Ambasadorius taip pat pateikė kelis pavyzdžius, susijusius su švietimu Lietuvoje: „Niekada nė negalvojome uždaryti lenkiškas mokyklas. Mes tik norėtume šiek tiek pakelti lietuvių kalbos žinių lygį jose, nes mūsų tikslas yra lenkų integracija (į lietuvių tautą – red. past.). Iš tikrųjų mes kopijuojame Lenkijos teisinę bazę, sukurtą lietuvių atžvilgiu. Lenkijos lenkų – lietuvių mokyklose 60 proc. pamokų medžiagos mokoma lenkų kalba ir 40 proc. – tautinės mažumos kalba. Lietuvoje 95 proc. įvairių dalykų mokoma lenkų kalba. Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje lenkų bendruomenė turi daugiau kaip 100 mokyklų, kuriose vaikų mokymas vyksta lenkų kalba. Baltarusijoje yra gal dvi ar trys tokios mokyklos. Tas pats Latvijoje. Vokietijoje, kur gyvena 2 milijonai lenkų, iš viso nėra lenkų mokyklų. Iš 170 lenkų mokyklų užsienyje (ne Lenkijoje) daugiau nei 100 yra Lietuvoje. Ir tik Lietuvoje yra mokslo įstaiga, kurioje galima siekti aukštojo universitetinio mokslo – Baltstogės universitetas [orig. Uniwersytet Białostocki]. Tik Lietuva yra vienintelė draugiška valstybė, kurioje lenkų mažumos gali mokytis lenkų kalba nuo darželio iki universiteto“.

Ambasadorius pabrėžė: „Suteikėme pilietybę visoms mažumoms: rusams, lenkams, žydams, baltarusiams, nes norime, kad jie gerai jaustųsi mūsų šalyje. Etninių mažumų problemos visada bus svarbios ir visuomet bus sprendžiamos bendradarbiaujant abiem šalims“.

Ambasadorius Pavilionis ir pirmininkas Spula taip pat aptarė strateginius energetinius ir saugumo klausimus. Ambasadoriaus manymu, lietuviai ir lenkai turi pasimokyti iš savo istorijos. „Kai tarpusavyje kariaujame – pralošiame ir išlošia kas nors kitas. 500 metų turėjome bendrą valstybę. Buvome didžiausi Europoje ir tai buvo – kaip pasakė Jonas Paulius II – Europos Bendrijos pradžia. Turėjome pirmą konstituciją Europoje. Buvome Europos stabilumo forpostas. Ir turime tai tęsti. Turime kurti bendrą strategiją, o Europoje ir Amerikoje turime elgtis kaip vieninga ir darni komanda ir tuomet galime laimėti“.
Pirmininkas Spula pasakė mūsų laikraščiui, kad tai buvo antras jo susitikimas su ambasadoriumi Pavilioniu. Pirmas susitikimas vyko praeitą mėnesį ambasadorius biure. Amerikos lenkų kongreso ir Lenkų liaudies sąjungos pirmininkas atskleidė, kad kitas susitikimas planuojamas Čikagoje. Jame dalyvaus lenkų lyderiai.

Alicja Otap

Versta iš lenkų kalbos