Naujienos

Penktadienį Klaipėdoje lankysis Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hans Peter Annen su žmona. Svečiai dalyvaus Vokietijos ir Baltijos mokytojų dienos renginiuose, lankysis uoste. Ta proga H.P.Annen davė išskirtinį interviu dienraščiui "Klaipėda".

- Esate dirbęs diplomatinį darbą daugelyje įvairiausių valstybių - JAV, Ispanijoje, Vengrijoje, Albanijoje ir Ukrainoje. Ar skyrėsi jūsų darbo pobūdis ten ir pas mus, Lietuvoje?

- Žinoma, diplomato darbas skirtingose šalyse skiriasi. Bet egzistuoja ir pagrindinės darbo formos, kurios visose šalyse vienodos. Čia, Lietuvoje, aš gyvenu ir dirbu laisvoje ir demokratiškoje šalyje, kuri, kaip ir Vokietija, yra ES ir NATO narė ir, be to, su Vokietija daugelyje sričių palaiko glaudžius ir draugiškus santykius. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad man darbas Lietuvoje dovanoja daug džiaugsmo, mano žmona ir aš jaučiamės čia labai gerai.

- Vokietija ir Lietuva - jūrinės valstybės. Kaip bendradarbiavimas šiuo lygmeniu dar galėtų plėstis?

- Vokietijos bendradarbiavimas su Klaipėdos uostu yra reikšmingas, - Vokietija, perkraudama vieną šeštadalį visų uosto krovinių, pasiekia pačią didžiausią krovos apimtį tarp kitų užsienio prekybos partnerių. O tarp konteinerinių krovinių Vokietijos dalis sudaro net 35 proc. Yra keltų linijos į Hamburgą, Zasnicą, Kylį, Bremerhafeną ir Rostoką. Šiemet liepą Lietuvoje svečiavosi Brėmeno uosto delegacija, kad išsiaiškintų gilesnės kooperacijos tarp Klaipėdos ir Brėmeno uostų galimybes.

- Dažnas žmogus, apsilankęs Vokietijoje, jūsų šalį pateikia kaip tam tikrą etaloną. O gal jūs ir Lietuvoje pastebite sričių, kurios yra išskirtinai pozityvios?

- Kaip jau minėjau, Lietuvoje mes jaučiamės lyg namie. Vertinu lietuvių meilę savo gimtinei ir jos gražiai gamtai, jūsų gyvą istorijos pajautą. Lietuva po Antrojo pasaulinio karo išgyveno sudėtingą bei daug aukų pareikalavusią raidą ir tik prieš 20 metų gavo šansą vystyti demokratiją, žmogaus teises ir rinkos ekonomiką. Aš žaviuosi nuo 1990 metų Lietuvos nueitu keliu. Mes, vokiečiai, po susivienijimo 1990-ųjų spalio 3 d. pradėjome precedentų neturinčią vidinę konsolidaciją ir modernizavimą. Todėl suprantame, ką reiškia persitvarkymo procesas Lietuvoje.

- Ką reikėtų keisti Palangos kurortiniame gyvenime, kad jūsų tautiečių poilsio sezono metu atsirastų daugiau, bent tiek, kiek jų būna, pavyzdžiui, Nidoje?

- 2009 metais Lietuvą aplankė 135 tūkst. Vokietijos turistų, tai sudaro 10 proc. visų užsienio svečių. Galėčiau įsivaizduoti, kad tolimesnis Lietuvos infrastruktūros plėtojimas, taip pat ir su Vokietija, dar daugiau trauktų turistus. Lietuva europinėje Baltijos pajūrio erdvėje konkuruoja turėdama daug turistinių tikslų. O tai reiškia ypatingus reikalavimus infrastruktūrai ir servisui. Lietuvos pajūris gali daug ką pasiūlyti: Klaipėda yra miestas, turintis ilgalaikes sąsajas su Vokietija. Neseniai Klaipėdos ir Liubeko miestai atnaujino partnerystę. Klaipėdos H.Zudermano gimnazija yra viena reikšmingesnių partnerystės mokyklų VFR, ji man nuoširdžiai rūpi. Ir žinoma, S.Dacho namai, kurie sudaro šio regiono vokiečių mažumos bei vokiečių kultūros centrą. Kuršių nerija yra unikalus gamtos stebuklas, ji savo grožiu sukuria atrakcijos pojūtį ir jau daugelį metų traukia lankytojus iš Vokietijos. Nepamirškime ir svarbaus Tomo Mano festivalio, kurį mes kasmet vasarą surengiame. Juk T.Manas ne veltui išsirinko Nidą kasmetėms vasaros atostogoms.

- Esate kilęs iš gražaus krašto - Saarland‘o. Ir mieste Saarbrücken‘e, kuriame gimėte, ir jo apylinkėse gyvena nemažai iš Lietuvos kilusių žmonių, Klaipėdos krašto gyventojų. Ar teko su jais susidurti?

- Iš savo gimtojo Saarbrücken‘o išvykau dar visai jaunas, tad su juo turiu nedaug asmeninių kontaktų. Bet aš pažįstu daug lietuvių, kurie gyvena arba gyveno Vokietijoje. Manau, kad Lietuva daugeliui vokiečių yra gerai žinoma. Lietuviška gimnazija Hüttenfeld'e geras to įrodymas. Vokiečiai puikiai žino, kad iš Lietuvos atvyksta iškilūs muzikantai ir nuostabūs krepšininkai. Federalinėje futbolo lygoje žaidė keletas puikių žaidėjų iš Lietuvos. Kadangi labai domiuosi muzika ir sportu, atidžiai seku ir santykius tarp Lietuvos ir Vokietijos būtent šiose srityse. Šiais metais būtent čia galima stebėti nuostabią paralelę. Mums, vokiečiams, futbolas yra antroji religija, kaip lietuviams krepšinis. Šiemet jauna Vokietijos nacionalinė futbolo komanda Pietų Afrikoje laimėjo trečiąją vietą pasaulio čempionate. Tas pats pavyko ir jaunai lietuvių krepšininkų nacionalinei komandai Turkijoje. Dvi iškilios komandos! Į tai žiūriu jausdamas didelį vidinį pasitenkinimą. Tikiuosi, kad Vokietija ir Lietuva kitąmet sėkmingai dalyvaus Europos krepšinio čempionate Lietuvoje. Jau dabar už tai spaudžiu kumščius.

Saulius POCIUS