Naujienos

Nors Lietuvoje garsiai deklaruojamas rūpestis išeivijos lietuviais ir noras, kad ten auganti jaunoji karta mokėtų lietuvių kalbą, žinotų šalies istoriją, papročius ir tradicijas, tačiau tai – tik kalbos. Jeigu anksčiau užsienio lituanistinių mokyklų auklėtiniams kasmet buvo skiriama kiekvienam po 30 litų vadovėliams įsigyti, tai šiems mokslo metams neskirta nė tiek – lygiai nulis.

Šiuo metu trisdešimtyje pasaulio valstybių veikia 177 lietuvių švietimo įstaigos – 11 formaliojo ir 166 neformaliojo švietimo. Čia mokosi apie 8 tūkst. lietuvių vaikų, iš jų net 6,5 tūkst. lanko neformaliojo švietimo įstaigas.

Kur gausiausios lietuvių bendruomenės, ten ir mokyklų skaičius didžiausias: Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia 34 lietuvių švietimo įstaigos, Jungtinėje Karalystėje – 24, Rusijoje – 22, Lenkijoje – 15, Baltarusijoje – 13, Vokietijoje – 9, Airijoje – 8.

Neskyrė nė lito

Nors kasmet lituanistinių mokyklų daugėja, tačiau dėmesys ten besimokantiems vaikams – mažėja. 2008 ir 2009 metais kiekvienam užsienio lietuvių mokyklos mokiniui vadovėliams įsigyti buvo skirta po 30 litų. Už tokią sumą visiems moksleiviams vargiai galima nupirkti po vieną vadovėlį, o pratybų sąsiuvinių – tai mokyklose netgi aktualiau – už šias lėšas įsigyti nebūdavo galima.

„Deja, 2010–2011 metais dėl sunkmečio užsienio lietuvių mokykloms lėšų vadovėliams įsigyti nebuvo skirta“, – sakė Švietimo aprūpinimo centro Mokymosi išteklių skyriaus vedėja Nijolė Kalasauskienė.2008 metais Švietimo aprūpinimo centro užsakymus knygoms pateikė 90 lituanistinių mokyklų, joms nupirkta 329 pavadinimų 5288 egz. vadovėlių. 2009 metais į juos kreipėsi 99 mokyklos, ir joms buvo nupirkta 353 pavadinimų 4618 egz. vadovėlių.

Patuština tėvų kišenes

Pasak Airijos lietuvių bendruomenės pirmininko dr. Arūno Teišerskio, didžiausia dalis lituanistinių mokyklų išlaikymo išlaidų tenka jas lankančių vaikų tėvams. Jie moka už mokslą, o už gautus pinigus mokykla sumoka patalpų nuomą, atlyginimus mokytojams, perka vadovėlius, pratybų sąsiuvinius.

Dublino „4 Vėjų“ mokykla vaikų ugdymą vykdo pagal Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus normatyvus, todėl mokomasi iš lietuviškų vadovėlių ir pagal lietuviškas programas, kurias papildomai, pagal Airijoje gyvenančių vaikų specifiką, adaptuoja mokyklos mokytojos.

„Galiu pasakyti tik apie Dublino „4 Vėjų“ mokyklą, kuri savo mokinius aprūpina mokomąja literatūra, nes ne visos užsienio lituanistinės mokyklos perka vadovėlius kiekvienam savo mokiniui. Tam kasmet vienam vaikui tenka iki 100 litų išlaidų, kurias padengia tėvai“, – kalbėjo A. Teišerskis.

Už šią sumą moksleivis gauna pratybų sąsiuvinius, atnaujinami mokyklos vadovėliai, kita mokymo procese naudojama metodinė literatūra. Perkama ir grožinė literatūra, kurią skaito vaikai ir kuri yra būtina užsienyje gyvenančių vaikų lietuvių kalbos žodynui plėtoti.

Rūpinasi mokytojų kvalifikacija

Lituanistinėje mokykloje pamokos vyksta tik šeštadieniais, nes eilinėmis savaitės dienomis moksleiviai lanko vietines mokyklas. „4 Vėjų“ mokykloje mokoma tik lietuvių kalbos. Kiekvieną šeštadienį vyksta 3 lietuvių kalbos pamokos. Tai, be abejo, gerokai mažiau laiko, nei tam skiriama mokyklose Lietuvoje, todėl akcentuojamas darbas namuose su tėvais – be šito vaikams būtų sunku išmokti visą numatytą kursą“, – kalbėjo A. Teišerskis.

Nors praėjusiais ir šiais mokslo metais nebuvo skirta lėšų lietuviškiems vadovėliams įsigyti ir juos teko pirkti už savo pinigus, tačiau A. Teišerskis patikino, kad paramos sulaukiama ir iš Lietuvos valstybės.Seniau tiek lituanistines mokyklas, tiek apskritai užsienio lietuvių bendruomenes remdavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, kurio funkcijos bendrauti su užsienio lietuviais po vyriausybinės reformos buvo perduotos Užsienio reikalų ministerijai – iš ten gaunama dalykinė ir finansinė pagalba.

„Finansinės pagalbos galima gauti parašius metinius projektus tam tikrai veiklai. Jau kelintus metus iš eilės mes gauname lėšų mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarams Airijoje rengti. Šiemet planuojame surengti du seminarus, tam skirta 3500 litų“, – kalbėjo A. Teišerskis.

Ne mažiau svarbi parama – metodinė medžiaga mokytojams. Šiais mokslo metais Dublino „4 Vėjų“ mokykla sulaukė didelės dovanos – grožinės literatūros siuntos savo bibliotekai.

Svarbiausia – gera idėja

Tačiau ne visi užsienio lietuviai savo atžalas gali leisti į lituanistines mokyklas, nes pastarosios steigiamos tik ten, kur gyvena nemažai tautiečių. Todėl iniciatyvos mokyti savo vaikus lietuvių kalbos, sudaryti galimybes bendrauti su bendraamžiais lietuviais imasi patys tėvai.

Septynerius metus Jungtinėje Karalystėje, Spaldingo mieste, gyvenanti Romena Pilibaitytė įsitikinusi, kad norint organizuoti mažųjų lietuviukų susitikimus nereikia daug lėšų, svarbiausia – gera idėja.

Penkerių ir dvejų metų sūnelius auginanti mama tai įrodė savo pavyzdžiu. Prieš beveik tris mėnesius moteris savo namuose suorganizavo pirmąjį vaikų klubo susitikimą.„Kai mano vaikų krikštamotė išvyko į Lietuvą, vaikai labai liūdėjo. Tuomet ir pagalvojau, kad mūsų miestelyje turbūt yra ir daugiau tokių vaikučių, kurie norėtų susitikti ir pažaisti su kitais vaikais“, – kalbėjo R. Pilibaitytė ir patikino, kad vaikų klube įdomios veiklos suranda ir dvimečiai, ir penkiamečiai, ir devynmečiai.

Moteris įsitikinusi, kad namuose organizuojami susitikimai yra labai jaukūs, be to, organizuoti vaikų susitikimus tikrai nereikia labai didelių pastangų ir daug lėšų.

Nori draugauti su lietuviais

„Noriu, kad mano vaikai susirastų lietuvių bendraamžių. Visada smagu pabendrauti su saviškiais, ir vaikams labai smagu. Aš viską darau iš idėjos“, – kalbėjo R. Pilibaitytė.Pasak jos, netiesa, kad išvykę lietuviai ieško tik patogaus gyvenimo ir nesidomi, kas vyksta Lietuvoje.

„Aš noriu, kad mano vaikai mokėtų lietuvių kalbą, žinotų lietuvių tradicijas, papročius. Jeigu mes jiems neperduosime to, nemokysime lietuviškai, vaikai tikrai neišmoks. Juk kasdien jie bendrauja angliškai, lanko angliškus darželius ir mokyklas. Žinoma, galima nesivarginti ir leisti vaikams žinoti tik angliškas tradicijas, tačiau aš to nenoriu. Neprarandu vilties sugrįžti į Lietuvą, kol jaunėlis sūnus pradės lankyti mokyklą. Bet tai parodys laikas“, – teigė R. Pilibaitytė.

Nors vaikų klube kol kas nėra suaugusiųjų, turinčių pedagoginį išsilavinimą, tačiau, pasak organizatorės, kol susitikimai vyksta kartą per mėnesį, ji savo jėgomis pasirengia užsiėmimams, paruošia programėles, kad vaikams būtų įdomu, o kartu ir naudinga.„Žinoma, laukiame visų, norinčių prisidėti prie mūsų veiklos. Kol kas tik svajojame, kad kada nors ir mes, kaip Londono lietuviai, organizuosime tokias tradicines lietuviškas šventes kaip Užgavėnės ir pan., tačiau juk viskas prasideda nuo geros idėjos“, – kalbėjo vaikų klubo organizatorė R. Pilibaitytė.

Siekia ugdyti vaiko asmenybę

Užsienyje veikia ne tik lituanistinės mokyklos, bet ir kitos neformaliojo ugdymo įstaigos. Prieš trejus metus Londone duris atvėrė mokykla „Mano Pirmieji Mokslai“. Čia pamokos vyksta visą savaitę, 2–7 metų vaikai kelis kartus per savaitę renkasi į savo amžiaus grupės užsiėmimus.„Vaikus mokome vadovaudamiesi holistine filosofija. Lietuvių kalbos mokome ne kaip atskiro dalyko, bet kaip vientiso gyvenimo elemento. Mokymui pasitelkiame įvairius dalykus: pasaulio pažinimą, įvairią meninę raišką, etnokultūrą, etnoetiką ir pan. Tai naujesnis už integruotą mokymą darbo būdas, leidžiantis pasiekti naujų sprendimų ir išmokyti vaikus“, – teigė mokyklos direktorė Simona Staputienė.

Pasak jos, holizmu besivadovaujančios mokyklos siekia ugdyti darnias, mąstančias asmenybes, kurios mokėtų orientuotis šių laikų pasaulyje ir užaugę ieškotų žmonėms ir aplinkai draugiškų net ir globalių problemų sprendimo. Maži vaikai mokomi, stengiantis sukelti jiems kuo didesnį įspūdį, kuris ir padeda įsiminti.

„Taip mokomi vaikai, baigę dvimečių kursą, pažįsta garsus, baigę trimečių kursą – raides ir pradeda skaityti trumpus žodžius, rašo savo vardą, po keturmečių kurso – skaito, penkiamečiai pradeda savarankiškai rašyti. Be įgytų kalbinių gebėjimų, jie daug sužino apie Lietuvą ir pasaulį, praplečia žodyną, kas mėnesį kuria projektus, kuriuos pristato tėvams“, – kalbėjo S. Staputienė ir pabrėžė, kad visos mokykloje dirbančios mokytojos turi pedagoginį išsilavinimą ir ne tik Lietuvoje įgytos darbo patirties.

Mokyklos direktorė įsitikinusi, kad reikia dirbti nesitikint paramos ar pagalbos, svarbiausia – kokybiškas įdirbis. Tuomet sulaukiama ir pasiūlymų, ir pagalbos. Ir nebūtinai tik iš valstybinių organizacijų.„Žinoma, visada džiaugiamės, jei sulaukiame nors kokio palaikymo, pagalbos, paramos. Šiemet Užsienio reikalų ministerija atsiuntė net dvi siuntas knygų, ir labai džiaugiamės, kad sureagavo į mūsų prašymą siųsti ne vien vadovėlius, kurių mes beveik nenaudojame, o knygas, vaizdinę medžiagą bei vaizdo ir garso įrašus“, – džiaugėsi mokyklos direktorė.

• Oficialioji nuomonė: Tobulėti dar yra kur

Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius:

„Lituanistinis švietimas užsienio lietuviams išlieka esminis lietuvybės ir tautinio tapatumo išsaugojimo veiksnys. Jį užsienio lietuviai dažnai įvardija kaip vieną svarbiausių prioritetų, kur reikia valstybės paramos ir dėmesio. Stengiamės atsižvelgti į šiuos lūkesčius ir siekiame, kad lituanistinės mokyklos būtų pagal galimybes aprūpinamos ugdymo priemonėmis, o jų veikla būtų įvairiapusiškai skatinama. Finansuojame užsienio lietuvių organizacijų ir lituanistinių mokyklų vykdomus projektus. Tam 2010 ir 2011 metais buvo skirta daugiau kaip 250 tūkst. litų. Užsienio lietuvių švietimo įstaigų reikmėms prenumeruojami lietuviški edukacinio pobūdžio leidiniai, prenumeratai šiemet skirta 45 tūkst. litų.

Užsienio lietuvių švietimo įstaigos aprūpinamos metodinėmis mokymo priemonėmis: 2010 metais įvairių mokymo priemonių – knygų, pratybų sąsiuvinių, edukacinių žaidimų, DVD ir CD, plakatų, raidynų ir tautinės atributikos, skirtų lietuvių kalbos ir literatūros, Lietuvos istorijos, gamtos ir kultūros mokymui, nupirkta už 241 tūkst. litų.

Atskirai norėčiau paminėti priemonę – Lietuvių kalbos pratybų sąsiuvinį su kompaktine plokštele „Labas!“ (1 ir 2 dalys), skirtą 7–8 metų užsienio lietuvių švietimo įstaigų vaikams. 2011 m. URM planuoja finansuoti lietuvių kalbos elementoriaus „Labas“ (3 dalis), skirto 7–8 metų vaikams, leidybą.Lietuvos užsienio reikalų ministerija finansuoja Lietuvos mokytojų ir kultūros darbuotojų, siunčiamų į lietuvių neformaliojo švietimo ir kultūros įstaigas bei lietuvių bendruomenes užsienio valstybėse, paslaugas.

Pagal išvykimo sutartis su Užsienio reikalų ministerija 7 užsienio valstybėse dirba 37 mokytojai ir 8 kultūros darbuotojai, kurie moko daugiau kaip 1100 mokinių ir kurių atlyginimams, kelionės draudimo ir vizų mokesčio išlaidoms padengti 2011 m. numatyta skirti 600 tūkst. litų.Žinoma, kalbant apie lituanistinio švietimo plėtrą, turime spręstinų klausimų, o valstybės vaidmuo lituanistinio švietimo srityje turi būti aktyvus, visos už šią sritį atsakingos institucijos turi veikti koordinuotai.

Tai yra vienas iš uždavinių, keliamų „Globalios Lietuvos“ kūrimo programoje. Be to, beveik kiekviena lituanistinė mokykla yra skirtinga, pritaikyta to krašto reikmėms, tos bendruomenės poreikiams. Lituanistinėse mokyklose mokymo programos nėra unifikuotos, jos sudarytos pačių tose mokyklose dirbančių mokytojų, kurie jas rengia atsižvelgdami į mokyklos tikslus ir uždavinius, susirinkusių mokinių amžių, jų lietuvių kalbos žinias.

Lituanistiniam švietimui užsienyje galėtų pasitarnauti jau parengtos rekomenduojamo pobūdžio lietuvių kalbos mokymo programos, paremtos kalbos mokėjimo lygiais ir pritaikytos skirtingo amžiaus ir skirtingų kalbinių gebėjimų mokiniams, taip pat galėtų būti rengiama kalbos pasiekimų atitinkamais lygiais vertinimo ir įsivertinimo sistema. Šiuo metu trūksta plačiai prieinamų nuotolinio ir savarankiško lietuvių kalbos mokymosi išteklių, kuriais galėtų pasinaudoti ir tie mokiniai, kurie dėl įvairių priežasčių nelanko lituanistinių mokyklų. Būtina aiški, koordinuota mokytojų aprūpinimo mokymo priemonėmis ir metodinės paramos jiems teikimo sistema. Netgi neprofesionalių mokytojų darbas būtų daug efektyvesnis, jeigu jie turėtų parengtą mokomąją medžiagą, o ne kurtų ją patys.

Kaip matote, mano minėtiems lituanistinio švietimo plėtros klausimams spręsti reikia sutelktų bendrų Lietuvos institucijų, užsienio lietuvių organizacijų ir lituanistų bendruomenės pastangų.“

Goda JAKUBAUSKAITĖ