Naujienos

Buvusioje bažnyčioje prieš trisdešimt vienerius metus atsidarė K.Donelaičio memorialinis muziejus. Ją 1756 metais pastatė pats liuteronų kunigas, čia parašęs „Metus“ ir atgulęs amžinojo poilsio. Dabar jis perlaidotas bažnyčios kriptoje.

Spalio 7 d. Kaliningrado Dūma jau balsavo dėl 15 objektų, tarp kurių įrašyta ir buvusi Tolminkiemio bažnyčia, perdavimo Stačiatikių bažnyčiai. Tuomet už balsavo 18 deputatų ir tik nesusidaręs kvorumas nulėmė, kad dėl sprendimo bus balsuojama iš naujo.

„Tai būtų labai rimtas incidentas, todėl Lietuva turėtų pamėginti perkalbėti ar bent pareikšti protestą, - įsitikinusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams Aušra Martišiūtė-Linartienė. - Tai lietuvių raštijos pradininko Kristijono Donelaičio pastoriavimo vieta. Ten jis sukūrė savo šedevrą „Metai“. Lietuvių kultūrai tai pamatinės reikšmės objektas. Nors jis yra kitos šalies teritorijoje, turime jį išsaugoti savo kultūrai.“

Prieš daugiau nei dešimt metų K.Donelaičio memorialinio muziejaus reikšmė buvo pažeminta - jis paverstas tik vietinės reikšmės kultūros objektu. Pasak A.Martišiūtės-Linartienės, muziejų pavyktų išgelbėti, jei jis vėl būtų paskelbtas valstybinės reikšmės objektu.

Dabartinė jo būklė - sudėtinga. Muziejų Tolminkiemyje, dabar vadinamą Čistyje Prudy, išlaiko Kaliningrado valdžia. Iš buvusių 11 jo darbuotojų etatų belikę 2,5. Vietiniams gyventojams ši vieta nėra labai įdomi, o didesniam lankytojų skaičiui iš Lietuvos trukdo vizų režimas.

„2014-uosius UNESCO paskelbė Kristijono Donelaičio metais. Mums reikia išsaugoti muziejų 300 metų jubiliejui. Nes kitaip ta vieta greičiausiai bus paversta stačiatikių cerkve“, - mano instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams.

Dėl Kaliningrado valdžios noro perduoti muziejų Stačiatikių bažnyčiai susirūpino ir vietos rašytojų sąjunga. Jos vadovas Borisas Bartfeldas išsiuntė Dūmos deputatams atvirą laišką, kuriame rašo: „Idėja perduoti Kristijono Donelaičio muziejų ir klebonijos namą Rusų stačiatikių bažnyčiai yra tiesiog beprotiška. Bažnyčioje guli poeto palaikai. Šiuos pastatus kaliningradiečiai atstatė padedami mūsų kaimynams lietuviams. Kalba eina apie vietą, reikšmingą kaliningradiečiams, ir šventą Lietuvai, kur gimė meninė lietuvių literatūra. Kokią siaubingą žalą kaimyniškiems santykiams su Lietuva gali atnešti neapgalvoti veiksmai.“

Užsienio reikalų ministerija lrytas.lt informavo, kad domisi galimu K.Donelaičio memorialinio muziejaus Tolminkiemyje statuso pakeitimu, perduodant šį objektą Rusų stačiatikių bažnyčios žinion.

Anot jos atstovų, šis klausimas aptariamas pokalbiuose su Kaliningrado srities administracija ir Dūma, Rusijos užsienio reikalų ministerija, Rusų stačiatikių bažnyčios atstovais Kaliningrade. Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas laišku kreipėsi į Kaliningrado srities Dūmos atstovus ir paprašė supratingai svarstyti tokį Lietuvai bei dvišaliams Lietuvos ir Rusijos santykiams svarbų klausimą. Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade palaiko nuolatinius ryšius su Kaliningrado srities vadovybe ir siekia užtikrinti, kad klausimas būtų sprendžiamas abipusio supratimo dvasioje bei būtų įvertintas išskirtinis Lietuvos interesas dėl šio objekto išsaugojimo ir puoselėjimo nekeičiant jo pirminės paskirties – kultūrinio Lietuvos paveldo įprasminimo ir išsaugojimo.

"Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tikslas yra užtikrinti, kad nepriklausomai nuo to, ar valstybė, kuri nors konfesinė grupė ar religinė bendruomenė nuosavybės teise valdytų Kristijono Donelaičio memorialinio muziejaus ansamblį (jį sudaro žemės sklypas su sodu, klebonija ir liuteronų bažnyčia), būtų išlaikyta pagrindinė šio objekto paskirtis - mūsų istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas ir įprasminimas, juolab, kad 2014-aisiais švęsime 300-ąsias lietuvių literatūros patriarcho gimimo metines", - teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvių grožinės literatūros pradininkas K.Donelaitis gimė 1714 metais Lazdynėliuose, netoli Gumbinės, buvo pakrikštytas Gumbinės bažnyčioje ir vėliau ne kartą šiame Mažosios Lietuvos bažnytkaimyje lankėsi vykdamas į Karaliaučių ar grįždamas iš jo.

K.Donelaitis mokėsi Karaliaučiuje, studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete, lankė lietuvių kalbos seminarą, buvo kantoriumi ir mokytoju bei mokyklos vedėju Stalupėnuose.

Nuo 1743 metų iki mirties kunigavo Tolminkiemyje, čia pamokslus sakė lietuviškai ir vokiškai. 1756 metais vietoj buvusios medinės jis pastatė mūrinę bažnyčią, netoliese įkūrė Našlių namus, kurių likę tik pamatai. Klebonijos pastate, kuris buvo atstatytas 1998 m., parašė pasakėčias ir garsiąją poemą „Metai“. Jis pirmasis Tolminkiemyje ėmė verstis sodininkyste, augino obelis, vietos vaikus mokė skaityti ir rašyti, o prisirinkęs šalia plytinčiuose laukuose įvairių vaistažolių gydydavo žmones. Kunigas taip pat šlifavo linzes ir iš bažnyčios bokšto, kuris taip pat atstatytas, stebėjo žvaigždes. Poetas dar surasdavo laiko vadovauti ir vietos vaikų chorui, kuris apylinkėse garsėjo kaip geriausias, o laisvalaikio minutę sėsdavo rašyti.

1964 m., kai buvo minimos 250-osios poeto gimimo metinės, kilo idėja atstatyti bažnyčią Tolminkiemyje. Atstatymo darbai pradėti 1971 m., baigti 1979 m., o tų metų spalio 11 dieną įvyko iškilmingas poeto memorialinio muziejaus atidarymas.

UNESCO 1977 metais įtraukė K.Donelaičio „Metus“ į „Europos literatūros šedevrų biblioteką“.

Tomas VAISIETA