Naujienos

Sutapo baigiamieji derybų dėl „Mažeikių naftos“ ir kultūrinio maratono akordai 

Per pusmetį – 150 renginių

Praėjusią savaitę Lenkijos bendrovė „PKN Orlen“ pažėrė Lietuvai 2,2 milijardo litų už „Mažeikių naftos“ akcijas. Tuo tarpu lietuviai kaimyninėje šalyje – įspūdingą kultūrinių renginių seriją.

Per pastaruosius 16 metų niekur ir niekada Vilnius nebuvo surengęs tokio masto ir trukmės šalies prisistatymo, kuris bent iš dalies būtų prilygęs „Lietuvos dienoms“ Lenkijoje.

Praėjusią savaitę kaimyninėje šalyje baigėsi pusmetį trukęs įspūdingas renginių maratonas. Penkiolikoje Lenkijos miestų buvo surengta daugiau nei 150 koncertų, parodų ir susitikimų.

„Šią šventę išties verta įtraukti į mūsų šalies rekordų knygą“, – pareiškė renginius koordinavęs Lietuvos ambasados Varšuvoje patarėjas Evaldas Stankevičius.

Kaimynų ryšiai – vis glaudesni

Kaip paaiškino ambasadorius Varšuvoje Egidijus Meilūnas, renginių ciklą Lenkijoje surengti buvo nuspręsta minint tarpusavio diplomatinių santykių atkūrimo 15-metį bei siekiant populiarinti Lietuvą.

Diplomatas priminė, jog daugiausia užsienio turistų į Lietuvą atvyksta būtent iš Lenkijos, ir vis glaudesnis tampa politinis, ekonominis bei kultūrinis bendradarbiavimas.

Oficialūs šventės globėjai buvo abiejų šalių prezidentai – Valdas Adamkus bei Lechas Kaczynskis. Prisistatymus rengti patikėta Lietuvos miestams, turintiems draugystės partnerių Lenkijoje.

Vilniaus menininkai koncertavo Krokuvoje, Kauno – Vroclave, Klaipėdos – Gdynėje, Panevėžio – Liubline, Mažeikių – Plocke, Kėdainių – Torūnėje, o Tauragės – Olštyne.

Lietuviai pristatė liaudies kūrinius, grojo džiazą, klasikinę muziką. Netrūko įvairių spektaklių, kino seansų, parodų, poezijos skaitymų, knygų pristatymų.

Salėje vos sutilpo lankytojai

Menininkai neaplenkė ir Lenkijos miestų Seinų bei Punsko, kur gyvena daug lietuvių.
Tačiau pagrindiniai renginiai vyko Varšuvoje. Vienas jų buvo iškilmingas naujo mūsų šalies ambasados pastato atidarymas.

Čia įsikūrė ir Lietuvos kultūros centras su nuolatine parodų sale.
Šioje salėje beveik kas savaitę vyko paskaitos, susitikimai su rašytojais, dailininkais, verslininkais, todėl ją per trumpą laiką pamėgo Lietuvos bičiuliai.

Praėjusį ketvirtadienį renginių ciklas užbaigtas istorinės knygos pristatymu, o kultūros centras vėl buvo sausakimšas.

Palietė jautrią temą

Lenkišką „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros“ leidimą pristatęs vienas jos autorių, istorikas Vytautas Ališauskas priminė, jog tai – savotiška senosios Lietuvos valstybingumo, papročių ir laimėjimų apžvalga.

Lenkas profesorius Marcelis Kosmanas pripažino, kad vertimas vietos visuomenei yra labai reikalingas: „Nors mūsų valstybių santykiai dabar labai geri, Lenkijoje vis dar yra tokių, kurie mano, jog lietuvių kalba nesiskiria nuo rusų ar lenkų“.

Seinuose gimęs Varšuvos universiteto profesorius Bronius Makauskas pasidžiaugė, kad knygoje nevengiama gvildenti subtilios lietuvių lenkinimo temos.

Jis vylėsi, kad tai paskatins kaimynus į bendrą praeitį pažiūrėti ir lietuvių akimis.

Eldoradas Butrimas
„Lietuvos ryto“ korespondentas Varšuvoje