Naujienos

Jau vadovavusi Jungtinių Tautų (JT) Ekonomikos ir Socialinei Tarybai Lietuva neketina sustoti. Mūsų šalies planuose – laimėti šios organizacijos Generalinės Asamblėjos prezidento postą ir tapti Saugumo Tarybos nare. Globalias pasaulio saugumo, gerovės problemas sprendžiančių Jungtinių Tautų veikloje dalyvauja tūkstančiai politikų ir diplomatų. Ryškiausiai tarp jų spindi tik keli. JT generalinis sekretorius ir trijų svarbiausių JT institucijų – Generalinės Asamblėjos, Saugumo, Ekonomikos ir Socialinės Tarybų – vadovai.

Lietuva keletą metų vadovavo Ekonomikos ir Socialinei Tarybai. Per 2013 metų rinkimus ji ketina skintis kelią į Saugumo Tarybą.

Kol kas Lietuva yra vienintelė kandidatė po ketverių metų užimti Generalinės Asamblėjos, kuri yra pagrindinis svarstymo ir sprendimų priėmimo organas, prezidento postą.

- Ar ši Lietuvos ambicija reali? Ar sulauks kitų valstybių palaikymo? – „Lietuvos ryto“ žurnalistė Niujorke paklausė Lietuvos misijos prie JT vadovo ambasadoriaus Daliaus Čekuolio.

- Pateikus paraišką pirmininkauti Ekonomikos ir Socialinei Tarybai taip pat neatrodė, kad bus lengva. Tačiau pavyko ne tik pelnyti pasitikėjimą, bet ir išjudinti kurį laiką prislopusią Tarybos veiklą.

Vienas valstybės diplomatinės mašinos laimėjimas yra laiptelis kitiems laimėjimams.

Bet savaime nieko neįvyksta. Būtina aktyvi pozicija, diplomatinis darbas ir Niujorke, ir Vilniuje, ir tolimose valstybių sostinėse.

Manau, ateina įdomus laikas. Lietuva turės gerą areną. Aktyvumas, matomos veiklos siekimas yra sudėtinė Lietuvos narystės JT strategijos dalis.

- Per 17 metų atstovavote Lietuvai penkiose valstybėse, mokate penkias užsienio kalbas. Įgijote naujos patirties vadovaudamas JT Ekonomikos ir Socialinei Tarybai. Galbūt ketinate pretenduoti į Generalinės Asamblėjos prezidento postą?

- Ambasadoriaus rangas – per žemas šioms pareigoms.

Tradiciškai prezidentais tampa buvę arba net ir einantys pareigas valstybių užsienio reikalų ministrai.

Todėl būtų logiška šiame poste matyti vieną iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovų. Be abejo, galimos ir kitos kandidatūros iš Lietuvos politinio elito.

- Gal tarp jų – prezidentas Valdas Adamkus, kai baigs savo antrąją kadenciją?

- Tai nėra neįmanoma. Bet tokio aukšto lygio politikas būtų ryški išimtis.

- Šįmet Lietuva sulaukė JT sekretoriato pasiūlymo vadovauti trečiajai dvimetei konferencijai dėl nelegalios prekybos ginklais panaikinimo. Ar tai reiškia, kad mūsų šalis sparčiai kopia JT karjeros laiptais?

- Mes neblogai pasirodėme vadovaudami Ekonomikos ir Socialinei Tarybai. Žmogaus teisės, nusiginklavimas, vystymasis – trys svarbiausi JT veiklos ramsčiai. Trečiajam dėmesys buvo gerokai prislopęs.

Mes gavome teisę vadovauti Tarybai, kai buvo nuspręsta, kad ji turi atsinaujinti. Bet nebuvo pasakyta, kaip tai padaryti. Todėl ši veikla buvo ir didelis iššūkis, ir didelė galimos nesėkmės rizika.

Pripažįstama, kad mums pavyko atgaivinti dėmesį šiai sričiai ir sutvirtinti vystymosi ramstį. Lietuva tapo neblogu tarpininku tarp skirtingos patirties ir išsivystymo valstybių.

Komplikuota padėtis susiklostė ir nelegalios ginkluotės suvaržymo procese, kuris prieš keletą metų buvo politiškai sužlugdytas.

Dabar stovime tarytum prie duženų, kurias reikia suklijuoti. Nors atrodo, kad visi yra už šių problemų sprendimą, sunku pasiekti bendros nuomonės. Veikia įvairūs interesai, skatinantys norą judėti lėčiau, veikti atsargiau.

- JT sprendžia globalias pasaulio problemas. Bet ar įvairių rezoliucijų tekstai nelieka tiktai popierinėmis deklaracijomis?

- Kol nedirbau JT, buvau didesnis skeptikas. Dabar matau, kad JT antspaudas ant dokumento besivystančiam pasauliui turi daug reikšmės.

Kiekvienas sprendimas pirmiausia yra žinios siuntimas, turintis daug įtakos formuojant mentalitetą, paprotinę teisę. Atsiranda kitoks supratimas, kuris ilgainiui pereina ir į valstybių teisės normas.

Daugelis žingsnių turi ilgalaikę prasmę. Jei tektų palyginti, lyginčiau juos ne su vienmečiais augalais, o su mišku. Jį reikia ilgai puoselėti tikintis ne greitos, o ilgaamžės naudos.

- Geri ryšiai, gebėjimas įtikinti. Kas nulemia diplomatinės veiklos sėkmę JT?

- Reikia daug kantrybės ir tikro nuoširdumo. Jeigu tik turi per daug savų, savo valstybių grupės interesų, tave perkanda iškart. Suprasti ne tik savo valstybės, bet ir visų kitų, dažnai labai skirtingos patirties šalių poreikius bei galimybes – vienintelis kelias į sėkmę.

* * *

Jungtinės Tautos: datos ir faktai

* Organizacija įkurta 1945 metais, kai 51 valstybė po Antrojo pasaulinio karo pasirašė Jungtinių Tautų Chartiją.

* Dabar JT priklauso 192 šalys narės.

* Jungtinių Tautų būstinė yra Niujorke, JAV.

* Pagrindinis organas – Generalinė Asamblėja, kur šalys turi po vieną balsą ir sprendžia tarptautinius konfliktus, priima naujus narius. Šios Asamblėjos sprendimai lemia JT darbą.

* Generalinės Asamblėjos prezidentas – buvęs Makedonijos užsienio reikalų ministras Srgjanas Kerimas. Išrinktas 2007 metais.

* JT generalinis sekretorius – buvęs Korėjos užsienio reikalų ministras Ban Ki Munas. Išrinktas 2007 metais.

Ramunė SOTVARIENĖ
LR spec. korespondentė, Niujorkas