Naujienos

Lietuva nusprendė be išlygų pritarti "Paktui eurui", kuriuo siekiama didinti konkurencingumą Europos Sąjungos (ES) viduje, nors ir pripažįsta, jog ne euro zonos šalys, kurios taip pat pakviestos prisijungti, negalėjo daryti jokios įtakos šiame dokumente įtvirtintoms nuostatoms.

"Pritariame "Paktui eurui". Manome, kad tai atitinka Lietuvos ilgalaikę strategiją tapti euro zonos nare, ir atitinkamos priemonės, kurias numato šis paktas, tik didins gebėjimus lietis į šitą erdvę. Ir dar vienas dalykas, kad šiame dokumente nėra nurodymo apie privalomą mokesčių harmonizavimą. Tai yra, kad mes išlaikysime savo mokesčius reguliuodami patys. Tai manau, kad yra labai svarbus dalykas. Mes su juo sutinkame be išlygų", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Tačiau, ministro teigimu, pakto pasiūlymas ne euro zonos narėms yra arogantiškas, kadangi šios valstybės jam pritardamos negali daryti jokios įtakos dokumento nuostatoms.

"Šio pakto esmė yra metodas, kuris buvo pasiūlytas ne euro zonos narėms, kuris yra šiek tiek arogantiškas, nes buvo pasiūlyta - arba paimkit viską, arba nieko. Bet kadangi nesame euro zonos nariai, tai neturėjome galimybės diskutuoti arba kreipti į vieną ar kitą pusę. Tačiau iš esmės šitas dokumentas atitinka mūsų ėjimą euro link", - pabrėžė A. Ažubalis.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, pritardamas užsienio reikalų ministro pozicijai, pažymėjo, jog šis paktas taip pat neturi ir jokios pridėtinės vertės, kadangi jame išdėstyti siūlymai jau anksčiau buvo svarstyti Europos Sąjungos institucijose.

"Mūsų pozicija yra jau ir anksčiau skelbta, mes nieko prieš prisijungti prie tokio pakto, nors šiame turinyje nieko naujo nėra. Visos tos priemonės, kaip kad pensijų sistemos tvarumas, jau anksčiau buvo svarstomos Europos Komisijos, todėl mes čia nematome kažkokios pridėtinės vertės. Bet kas mums kelia susirūpinimą, kas nėra susieta su mūsų pozicija - toks institucinis veikimas ES viduje. Tai rodo, kad po Lisabonos sutarties vis dar stabilumo ir patikimumo ES yra stokojama", - aiškino A. Kubilius.

Pasak Premjero, panašių paktų ir iniciatyvų atsiradimas tik patvirtina svarstymus, jog ES viduje trūksta institucinio aiškumo bei konsolidacijos, kurios padėtų bendros ES valiutos stabilumui.

"ES būtų būtina konsolidacija ir institucinis aiškumas, padedantis pačioms finansų rinkoms patikėti euro stabilumu, ir tos pastabos mūsų yra žinomos, jos bus išsakytos. Bet mes šiai iniciatyvai neprieštaraujam, galim drąsiai prisijungt, nors ir nematom čia jokios pridėtinės vertės", - aiškino A. Kubilius.

"Paktui eurui", kuriuo siekiama padidinti konkurencingumą, jau pritarė euro zonos šalys, tačiau prie jo pakviestos prisijungti ir bendros ES valiutos neturinčios valstybės. Paktu tikimasi ES nares paskatinti riboti valstybės skolą ir biudžeto deficitą. Juo taip pat pasisakoma už pensinio amžiaus ilginimą ir lankstesnę darbo rinką, primena ELTA.

Eltos korespondentas  Tadas VALANČIUS