Naujienos

Lietuva prisijungė prie maždaug trečdalio Europos Sąjungos šalių, ratifikavusių Lisabonos sutartį. Šį dokumentą Seimas priėmė be didesnių ginčų. Lisabonos sutartis laikoma ankstesnės Konstitucinės sutarties Europai pakaitalu.

Pastarąjį dokumentą Lietuva buvo ratifikavusi pirmoji iš visų ES šalių. Bet Prancūzijos ir Olandijos rinkėjams nepritarus pasiūlytai Konstitucijai, ES šalių vadovai buvo priversti ieškoti naujo sprendimo ir pernai gruodį pasirašė Lisabonos sutartį.

Į kukliau vadinamą naująjį dokumentą perkelta dauguma žlugusios sutarties nuostatų.

Svarstant dokumentą, kuris turėtų įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, kai ją ratifikuos visos ES šalys, vakar Seime buvo girdėti raginimų neskubėti.

Bet dauguma politikų nusprendė kitaip. Už ratifikavimą balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo penki, susilaikė 23.

Dokumentą skaitė ne visi

Tarp susilaikiusiųjų balsuojant dėl Lisabonos sutarties daugiausia buvo Darbo partijos frakcijos atstovų.

Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis net siekė, kad projektas būtų išbrauktas iš darbotvarkės.

Politikas aiškino, esą būtina surengti viešus svarstymus, diskusijas su visuomene: „Kitu atveju tai bus dar vienas formalus dokumentas, formalus pliusas, neduosiantis realios naudos Lietuvos valstybei“.

Kitas liberalas Kęstutis Glaveckas pareiškė, kad dokumento nėra skaitę ne tik dauguma gyventojų, bet ir Seimo nariai.

Bet ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai nebuvo vieningi.

E.Masiulis šaipėsi, kad pagrindinis argumentas, kodėl būtina dabar priimti šį dokumentą, esą yra tai, jog sutartį jau ratifikavo latviai.

Bet Petras Auštrevičius bendražygiui atrėžė, kad nesiekiama aklai paremti latvių: „Ne broliukus latvius mes parėmėme, o brolius lietuvius, nes tai – sąmoningas ir reikalingas veiksmas“.

Sutartyje rado ir trūkumų

Parlamentaras Rimantas Smetona siūlė papildyti įstatymą taip, kad valstybėms narėms nekiltų pavojų netekti suvereniteto. Bet šis siūlymas atmestas.

Algimantas Matulevičius priekaištavo Užsienio reikalų ministerijos vadovybei, esą diplomatai nepasiekė, kad sutartyje atsispindėtų galimos mūsų šalies problemos uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Europa išaugo drabužius

Tuo tarpu ratifikavimo šalininkai tvirtino, kad prisijungus naujoms narėms ES išaugo savo senąjį rūbą ir reikia atsinaujinti.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė džiaugėsi, kad šioje sutartyje numatytas energetinis solidarumas, tačiau pripažino, jog jis kol kas tėra filosofinio pobūdžio: „Įdomu, kaip mes galėsime pasinaudoti šiuo punktu, jeigu pirma laiko teks uždaryti elektrinę?

Kaip šis solidarumas bus įgyvendinamas? Ar trūkstamos elektros energijos ES mums pristatys kibirais, statinėmis ar kokiais nors kitais būdais?“

Vis dėlto politikė vylėsi, jog numatyta nuostata dėl energetinio solidarumo gali pavykti pasinaudoti reikalaujant didesnių kompensacijų už prarastas elektros energijos galias.

Svarbios nuostatos

* Remiantis Lisabonos sutartimi šalis narė iš ES gali pasitraukti be jokių įsipareigojimų.

* Sutartimi siekiama palengvinti sprendimų priėmimą, panaikinant nacionalinius veto apie 50 sričių.

* Sutartyje numatyta sumažinti Europos Parlamento narių skaičių nuo 785 iki 750 (neįskaitant pirmininko), o valstybei tenkančių vietų skaičius negalės būti mažesnis nei 6 ir didesnis nei 96.

* Nuo 2014 m. įvedama nauja kvalifikuotos balsų daugumos skaičiavimo tvarka, pagrįsta dvejopos daugumos principu – sprendimas priimamas, jei jam pritaria ne mažiau kaip 55 proc. valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. ES gyventojų. 2014-2017 m. valstybė narė galės paprašyti, kad būtų balsuojama pagal sistemą, kuri buvo taikoma iki 2014 m.

* Sutartyje pirmą kartą per visą ES istoriją atsirado nuostata, kad šalys narės bus solidarios spręsdamos energetikos reikalus.

Tadas Ignatavičius