LENKIJOS TEISINGUMO MINISTRASK.KWIATKOWSKIS: "ŠALIMS NETURINČIOMS PATIRTIES SU LIGA, VADINAMA KOMUNIZMU, SUNKU SUPRASTI, KOKIAS EMOCIJAS MUMS SUKELIA TOKIE ATVEJAI (lrytas.lt, 2011 m. liepos 21 d.)
Lenkijos teisingumo ministras Krzysztofas Kwiatkowskis, kalbėdamas su austrų dienraščiu „Die Presse“, apgailestavo, kad Vakarų ES šalys, tokios, kaip Austrija, nesugeba suprasti, kokias emocijas sąjungos Rytuose sukėlė KGB karininko, kaltinamo Sausio 13-tosios žudynių byloje, M.Golovatovo paleidimas.
- Jūs vadovaujate Sopote ES Teisingumo tarybai. Kaip galėtumėte pakomentuoti Austrijos elgesį M.Golovatovo atveju?
- Svarbiausia, kad dabar tam reikalui suformuota darbo grupė. Tokie jautrūs klausimai šitaip turi būti išsiaiškinami. Iš vienos pusės, būtina suprasti Lietuvos emocijas, ypač atsižvelgiant į tai, ką padarė M.Golovatovas. Iš kitos pusės, teisiniai dokumentai, kaip Europos arešto orderis, turi savo taisykles.
- Ar galėtume užduoti Lietuvos teisingumo ministro klausimą – ar ES gali didžiuotis, kad sulaikytas karo nusikaltėlis buvo taip paprastai vėl paleistas?
- Man svarbus nusikalstamumo prevencijos efektyvumas. Čia labai naudingas Europos arešto orderis. Todėl kiekvienu prieštaringu atveju reikalinga tiksli analizė. Tik Europos arešto orderio veiksmingumas atgraso nusikaltėlius ir juos įtikina, kad jokioje ES šalyje jie negalės išvengti bausmės. Tai veikia ir kaip prevencinė priemonė.
- Poelgis su M.Golovatovu Austrijoje vargu ar skatina tokio pobūdžio nusikaltimų prevenciją. Kokius jausmus jums kaip lenkui, šalies, kuri kovojo prieš komunizmą, atstovui sukelia M.Golovatovo atvejis?
- Tokių atvejų aplinkybės šiai Europos daliai visada turės simbolinę reikšmę. Tokios šalys, kaip Lietuva ir Lenkija, ne savo valia atsidūrė komunistų valdžioje, o prievarta. Kai apie tai galvojame ne iš juridinės, o iš moralinės pusės, 1991 m. sausio 13-tosios įvykiai, kai Vilniuje sovietai nužudė 14 žmonių, dėl sprendimo negali kilti jokių abejonių.
- Rusija dabar M.Golovatovo paleidimą Austrijoje naudoja prieš Lietuvą ir prieš Lietuvos 1991 m. sausio 13-tosios įvykių vertinimą.
- Prašau mane suprasti, aš kalbu kaip ES pirmininkaujančios šalies atstovas ir turi savo žodžius labai atidžiai pasverti. Todėl norėčiau pasilikti prie šio moralinio vertinimo. Manau, pasakiau pakankamai aiškiai.
- O teisingumas – ar jis neturėtų taip pat būti moralus?
- Juridinę šio atvejo dalį turi išspręsti bendra austrų ir lietuvių darbo grupė. Idealiu atveju bus prieitas bendras išaiškinimas. Bet ar tai pavyks – atviras klausimas.
- Tai neskamba optimistiškai. Ar jūs pasigendate tokiose ES šalyse, kaip Austrija, jautrumo naujosioms narėms ir jų totalitarizmo patirčiai?
- Man kartais susidaro įspūdis, kad šalims, neturinčioms patirties su liga, vadinama komunizmu, kartais būna sunku suprasti, kokias emocijas mums sukelia tokie atvejai. O mes prisimename tokius įvykius, kaip įvykiai 1991 m. Vilniuje, 1981 m. gruodžio 13 Lenkijoje ar 1956 m. Vengrijoje. Visa tai mums yra labai skausminga.
Nuoroda į "Die Presse" publikaciją:
Socialiniai tinklai
