Naujienos

"Sveiki atvykę į garsiausią pasaulyje džiazo klubą”, – taip Londono džiazo klubas „Ronnie Scott’s Club” pasitinka džiazo žvaigždes iš viso pasaulio.

Gal ne vienai džiazo įžymybei toks sutikimas kerta per pakinklius, bet, atrodo, ne lietuvių grupės „Shinkarenko JAZZ 5” (Leonidas Šinkarenka, Vytautas Labutis, Dainius Pulauskas, Valerijus Ramoška, Linas Būda) vyrams.

Nors jie – pirmieji džiazmenai iš Rytų Europos, pakviesti koncertuoti legendiniame klube. Iš Lietuvos ambasados Londone paskolinto autobusiuko jie net įsiręžę tempia savo instrumentus.

Stebiu jų triūsą įsitaisiusi lauko kavinėje priešais „Ronnie Scott’s Club”.

Fotoaparatus tuoj išsitraukia nuolat pro čia plaukiantys turistai, sukrunta mobiliuosius iš kišenių traukti ir kavinės lankytojai.

„Negi jūs pažįstate tą grupę?” – nustebusi klausiu stalelio kaimyno, aišku, tikėdamasi atsakymo: „O kaipgi?”

Bet rudabarzdis nuvilia: „Ne, nepažįstu. Bet žinau – pro tas klubo duris po koncerto naktį jie išeis būdami žvaigždės. Nes kitokių šiame klube nebūna.

„Gal žinote, kas jie tokie?” – klausiamai į mane pasižiūri ir japonų turistų grupės gidas, ką tik jiems aiškinęs: „Jūs stovite Frito gatvėje (Frith street) 47 – prie garsiausio planetoje džiazo klubo.”

Štai dabar ir išmušė mano, lietuvės, valanda! Ne tik paaiškinau, bet ir išdidžiai pakilau nuo stalelio ir paskui muzikantus įsmukau į klubą.

Leido pristatyti diską

Daugybė džiazo muzikantų patekti į šį klubą stengiasi visą gyvenimą, bet jie taip ir nepasiekia jo mažutės scenos. Dėl lietuvių koncerto ambasadorius Oskaras Jusys su klubo vadovais derėjosi pusantrų metų.

Pagaliau jie, išklausę L.Šinkarenkos autorinius diskus, sutiko – lietuvis džiazo meistras savo naujausią diską „Island” gali pristatyti klube geriausiu laiku – penktadienį ir šeštadienį, po du koncertus kas vakarą su dviejų valandų pertrauka.

Visi bilietai – rezervuoti. Jų kolegos tuos vakarus – legendinio būgnininko Billy Cobhamo grupė.

Klubą puošia nuotraukos

„Ronnie Scott’s Club” viduje atrodo kaip amfiteatras, kur prie raudonomis lemputėmis apšviestų staliukų telpa apie 250 žmonių. Juodos sienos ir raudoni akcentai. Tokia pat ir klubo darbuotojų, jau zujančių po salę, apranga.

Ant sienų – tik džiazo legendų nuotraukos. Aišku, jos kabo viso pasaulio klubuose. Skirtumas tik tas, kad visos džiazo legendos čia koncertavo: Sarah Vaughan, Milesas Davisas, Joe Hendersonas, Abdullah Ibrahimas, Chickas Corea, Maceo Parkeris, Chico Freemanas.

Už mažytės scenos – muzikantų kambarėlis. Tas pat, kuriame Dizzy Gilespie prieš koncertą žaidė šachmatais su klubo įkūrėju Ronny Scottu, ar šiek tiek padauginęs Charlie Parkeris, pakeltas nuo sofutės, dviejų darbuotojų buvo vedamas į sceną.

O šiandien V.Labutis atidarinėja man raudonojo vyno butelį, L.Šinkarenkai ant kaklo puola įspūdinga rusiškai kalbanti moteris – pasirodo, B.Cobhamo žmona Faina, kažkada Maskvoje pripiršta legendiniam būgnininkui.

Bilietai – brangoki

Ar 1959 metų spalio 31 dieną savo klubą atidaręs anglų saksofonininkas R.Scottas su kolega Pete’u Kingu galėjo tikėtis, kad maža patalpėlė, kurioje buvo galima gauti tik arbatos, o muzikantų persirengimo kambarys buvo kitoje gatvės pusėje, taps garsiausiu ir seniausiu pasaulio džiazo klubu, be perstojo veikiančiu jau 52 metus?

Klubo idėją R.Scottas parsivežė, žinoma, iš Niujorko ir Naujojo Orleano. Bet Amerikos klubuose niekada nekoncertavo tiek amerikiečių žvaigždžių, kiek jų grojo „Ronnie Scott’s Club”.

Šiandien kiekvienas Londono taksistas atveš į šį klubą neklausdamas adreso. Tik gali paklausti: „O kas šį vakarą ten groja?”

Lietuviai, dirbantys Londone, klube reti svečiai. Gal baugina ir kainos? Šį vakarą bilietas kainuoja 42 svarus (170 litų), bet kartais – net ir 100 svarų.

Dirba ir lietuviai

„Klubo publika – ir britai džiazo mėgėjai, ir turistai, ir ministrų kabineto nariai, diplomatai, kino ir teatro žvaigždės. Paprastai visi bilietai rezervuojami iš anksto.

Kiekvienas svečias pasitinkamas ir palydimas į vietą. Klubas turi apie 1000 narių, jie moka metinį 175 svarų mokestį, perka bilietus su nuolaida, o į džiazo koncertus gali atsivesti svečių.

Klube galioja ir aprangos reikalavimas, nors turistams darome išimčių. Paprastai svečiai čia ir vakarieniauja, jiems siūlomi išskirtiniai patiekalai.

Mūsų personalas turi suktis sparčiai. Penktadienį ir šeštadienį dvi grupės koncertuoja po du kartus. Po pirmojo koncerto turime valandą išlydėti svečius, sutvarkyti salę ir pasitikti naujus”, – lietuviškai pasakojo klubo vyriausioji administratorė Jūratė Narčytė.

Prieš keletą metų ji čia pradėjo dirbti rūbininke. Šiandien ji jau atsakinga už visą vakarinį klubo gyvenimą. Be jos, klube dar dvi lietuvaitės ir lietuvis apsaugos darbuotojas.

„Jūs negalite įsivaizduoti, kokie mes išdidūs, kad čia pirmąkart koncertuos lietuviai”, – švyti mergina, klubo šeimininkams išūžusi ausis apie lietuvių grupės išskirtinumą.

Britai pasitiko mandagiai

19 valanda 15 minučių. Nevėluojama nė minutės. Publika savo vietose. Į sceną išeina „Shinkarenko JAZZ 5” vyrai.

Kaip rašyti – ar kaip tikrai lietuvei, kurios nuolatinė būsena pavydas kitam lietuviui, ar teisybę?

Pasirinkau vidurį. L.Šinkarenkos grupę britai pasitiko mandagiai. Klausėsi nustebę. Išlydėjo ovacijomis. B.Cobhamo grupę pasitiko ovacijomis. Išlydėjo mandagiai.

„Brilliant!”, „excellent!” (išvertus iš anglų kalbos – „nuostabu”), – tokie šūksniai vėlyvą naktį gatvėje skambėjo lietuvių džiazo muzikantams.

Gal ir teisus buvo mano rudabarzdis kavinės pažįstamas, kad iš klubo išeinantys tampa žvaigždėmis, nors ir tempiančiomis ant pečių savo instrumentus lyg mulai.

Derybos tęsėsi net pusantrų metų

Oskaras Jusys  

Lietuvos ambasadorius Londone

„Kad L.Šinkarenkos grupė būtų pakviesta į kultinį klubą „Ronnie Scott’s Club”, ne tik aš, bet ir kultūros atašė Daiva Parulskienė dirbome pusantrų metų. Klubas labai išrankus – juk čia koncertuoja geriausi pasaulio muzikantai. Lietuviai – pirmieji iš Rytų Europos, užkopę ant šio klubo scenos. Tikiuosi, kad sėkmingas jų pasirodymas atvers jiems kelią ir į Londono džiazo festivalį.”

Laima LAVASTE LR spec. korespondentė, Londonas