Naujienos

Lietuva švenčia didžiausią pastarųjų metų pergalę tarptautinėje arenoje. ES užsienio reikalų ministrai vakar patvirtino, kad netrukus turinčios prasidėti derybos su Rusija vyks ir pagal mūsų šalies parengtą scenarijų. Tiesa, po ilgai neužtrukusių, tačiau įnirtingų mūšių ši žinia vakar jau skambėjo lyg nuobodi ES gyvenimo rutina. Pranešimus, kad ES šalių ministrai patvirtino derybų su Rusija mandatą, papildė tik Lietuvos užsienio reikalų ministerijos priminimai, jog jame atsižvelgta į visus mūsų reikalavimus. Bet kuriuo atveju tokia diplomatinio mūšio baigtis Lietuvai turi tikrai išskirtinės reikšmės. Galima neabejoti, jog pergalės svarba ateityje bus matuojama ne vien tų reikalavimų, dėl kurių Vilnius ryžosi sujaukti ES planus, įvykdymu.

Juk pasiektas ne tik išsikeltas tikslas, kad ES derybose su Rusija būtų kalbama ir apie Lietuvai svarbias problemas. Gal net svarbiau yra tai, kad mūsų šalies diplomatai įrodė, jog jie Europos Sąjungoje ne tik gina, bet jau ir sugeba apginti Lietuvos valstybės ir žmonių interesus.

Antra, tai ypač svarbu, nes Lietuvos užsienio politika jau senokai – kartais nepagrįstai, o kartais galbūt ir pelnytai – buvo kritikuojama būtent dėl veiksmų Europos Sąjungoje.

Buvo kalbama, jog Lietuvos diplomatai daugiau dėmesio skiria tokių šalių kaip Gruzija, Moldova, o ne Lietuvos problemoms. Eurokomisarė D.Grybauskaitė net buvo arogantiškai pareiškusi, kad Lietuva sugeba draugauti „tik su ubagais“.

Todėl nenuostabu, kad kritikų Lietuvoje buvo atsiradę net oficialiajam Vilniui stojus į mūšį ES arenoje ir blokavus ES derybų su Rusija pradžią.

Tuomet kalbėta, kad Lietuvos diplomatai į kovą stojo nepasirengę. Net ne patys didžiausi patriotai mokė užsienio reikalų ministrą, kad pirmiausia jam reikėjo surasti sąjungininkų.

„Drąsiausieji“ Seimo nariai Vilniaus ryžtą ginti šalies interesus net vadino išsišokimu.

Geriausias atsakas tokiems ryžtingos užsienio politikos kritikams – Lietuvos diplomatijos pergalė. Juolab kad daug kam netikėtas sprendimas vienašališkai blokuoti ES derybų su Rusija pradžią Lietuvai turėtų duoti ir daugiau dividendų.

Pirmiausia viešųjų ryšių srityje. Mūšiui prasidėjus, net Lietuvoje daug kas abejojo, ar mūsų šalis neliks izoliuota ES, ar šioje Europos tautų šeimoje netapsime atstumtaisiais, kaip neseniai buvo nutikę Lenkijai.

Tačiau bent jau Europos žiniasklaidoje Lietuva nesulaukė jokios ryškesnės kritikos.

Priešingai, derybų blokavimas tapo veiksminga priemone bent jau informuoti senąją Europą apie Lietuvos problemas ir jos požiūrio į Rusiją priežastis.

Sutikime – juk net Lietuvoje ne visi iš karto suprato, ko reikalauja mūsų šalis ir kodėl ji taip elgiasi. Nusikalbėta net iki to, jog tai – tik noras įgelti Rusijai.

Pripažinkime: Lietuvos oficialūs reikalavimai skambėjo pagrįstai ir solidžiai. Vilnius reikalavo prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų.

Mūsų šalis taip pat siekė, kad ES derybų mandate įsipareigotų raginti Rusiją bendradarbiauti, sprendžiant energijos išteklių tiekimo naftotiekiu „Družba“ atnaujinimo klausimą.

Taip pat buvo pabrėžta, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję ir su Lietuvos bei kitų ES valstybių saugumu, todėl mūsų šalis siūlė papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos.

Mūsų šalis dar norėjo mandate matyti ir deklaraciją dėl teisinio bendradarbiavimo. Jos tikslas – paskatinti Rusijos bendradarbiavimą kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų liepos 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.

Be to, Lietuva siekė, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų įsipareigojimų.

Ar visas šias santykių su Rusija problemas anksčiau būtų galėję lengvai išvardyti net politika besidomintys lietuviai?

O juk dabar apie jas sužinojo net europiečiai. Ko gero, dauguma jų net nebuvo girdėję, jog Rusija iki šiol globoja Medininkų ir Sausio 13-osios budelius.

Dabar išgirdo. Ne visi, ne dauguma, tačiau išgirdo.

Lietuvai ši nieko nekainavusi informacinė kampanija taip pat buvo naudinga.

Be to, Lietuva gali tikėtis, kad į jos žodžius ateityje bus žiūrima rimtai. Lietuva įrodė, jog šiurkščiu spaudimu jos neįveiksi. Būtent to tikėjosi Briuselis ir kai kurių ES šalių atstovai.

Dabar jau aišku, kad ir pati krizė galbūt net nebūtų iškilusi į viešumą, jeigu derybos būtų buvusios tęsiamos tiktai užkulisiuose. Bet buvo nutarta neišspręstą problemą viešai svarstyti – tikintis, kad Lietuva nusileis.

Bet Lietuva išdrįso pasinaudoti veto teise.

Tokia įvykių eiga mums buvo palanki. Nes be mūšio nebūtų ir pergalės, o pergalės, kaip žinoma, suteikia naujų jėgų.

Galima tikėtis, jog mūsų diplomatija ateityje bus ir labiau užgrūdinta, ir stipresnė.