Naujienos

Įspūdingas Lietuvos diplomatijos triumfas. Net ir toks apibūdinimas tikriausiai nebūtų perdėtas kalbant apie tai, kas praėjusį savaitgalį vyko Briuselyje.

Lietuvos prezidento V.Adamkaus tarpininkavimą derybose dėl būsimos ES reformų sutarties neregėtu įvykiu būtų galima laikyti net jei vertintume jį vien viešųjų ryšių prasme. Mažytės Lietuvos prezidentas krizės situacijoje buvo pakviestas kartu su Vokietijos kanclere A.Merkel, Prancūzijos ir Lenkijos prezidentais N.Sarkozy bei L.Kaczynskiu derinti visos Europos ateičiai galinčio tapti svarbaus kompromiso. Apie tokį pripažinimą ES diplomatinėje virtuvėje, kurioje simboliniai gestai kartais tampa svarbesni ir už esmę, tik pasvajoti galėtų net daug įtakingesnių už Lietuvą valstybių lyderiai. Todėl ne tik pats V.Adamkus, bet ir visa Lietuvos diplomatija tikrai turėjo teisę didžiuotis deryboms dar nesibaigus.

„Lietuvos gebėjimai europinėje diplomatijoje yra vertinami. Bet taip arti prie Europos širdies mes lig šiol dar nė karto nebuvome prileisti. Juolab kad šio susitikimo baigtis labai svarbi, galinti nulemti visos Sąjungos ateitį dešimtmečiams“, – įvykiu penktadienį „Lietuvos rytui“ džiaugėsi vienas aukšto rango Lietuvos diplomatas.

Kiek dividendų ateityje gali duoti vien toks pripažinimas, Lietuvos diplomatija gerai žino po sėkmingo V.Adamkaus tarpininkavimo Ukrainos politinėje krizėje 2004-ųjų rudenį. Nors tuomet Vilniaus pastangomis tarpininkauti iš pradžių net ne visos Europos Sąjungos valstybės ir ES pareigūnai buvo patenkinti, šio tarpininkavimo vaisių laukti ilgai nereikėjo. Mūsų šalies balsas kalbant apie posovietinę erdvę po sėkmingo tarpininkavimo Ukrainoje įgijo visai kitą svorį visoje ES.

Bet šį kartą galima drąsiai teigti, kad tarpininkavimas ieškant kompromiso dėl ES ateities mūsų šaliai yra dar reikšmingesnis ir duosiantis dar daugiau naudos. Mat Lietuva buvo ne tik prileista taip arti prie ES širdies. Prezidento V.Adamkaus vadovaujama Lietuvos diplomatija šį kartą nemažai pagelbėjo ES galingiesiems – Prancūzijai ir Vokietijai, kurioms sėkminga derybų pabaiga dėl įvairių priežasčių buvo būtina kaip oras. O tai – jau ne vien paprastų dividendų tikimybė ateityje. Tai – tarsi diplomatinė skola, kurią, esant svarbiam reikalui, bus galima priminti tiek Vokietijai, tiek Prancūzijai. Negana to, praėjusio savaitgalio sėkmė parodė, kad Lietuvos diplomatija laimėjimu pavertė tai, už ką ne kartą ir pagrįstai buvo kritikuojama praeityje. Garsioji Europos komisarės D.Grybauskaitės frazė, kad Vilniui geriausiai sekasi draugauti tik su „ubagais“, jau buvo tapusi savotiška Lietuvos diplomatijos kupra.  Dėl ypač didelio dėmesio vadinamajai Rytų politikai tiek Užsienio reikalų ministerijai, tiek ir prezidentui tai prikaišiojama ir pagrįstai, ir dar dažniau be jokio pagrindo.

Būtent šį kartą Lietuvos draugystės ir paramos prireikė galingiausiai ES valstybei. Būtent Vokietijos kanclerė A.Merkel dar gerokai prieš praėjusio savaitgalio susitikimą Briuselyje paprašė Lietuvos prezidento V.Adamkaus pasikalbėti su Lenkiją valdančiais dvyniais Kaczynskiais, kad jie būtų nuolaidesni. Šis prašymas nebūtų išskirtinis ir tikrai nežadėjo tokios sėkmės, jei Lietuvos diplomatija iš karto nebūtų užčiuopusi atsiradusios galimybės.

Demonstruoti daug didesnį aktyvumą, nei iš jo, ko gero, net buvo tikėtasi, ėmėsi pats V.Adamkus. Galvą sukti, kaip nepaleisti iniciatyvos iš savo rankų, iš karto pradėjo ir visa šalies diplomatija. Todėl Vilniui pavyko imtis tarpininko tarp Berlyno ir Varšuvos vaidmens dar gerokai iki praėjusio savaitgalio susitikimo Briuselyje. Būtent todėl ir A.Merkel kvietimas V.Adamkui ketvirtadienio vakarą pratęsti naktines krizės derybas, o vėliau tarpininkauti ir viso ES aukščiausiojo lygio susitikimo metu nebuvo joks netikėtumas. Beje, tokiu aktyvumu ir sumaniu tarpininkavimu Vilnius tarytum nušovė net kelis zuikius vienu metu. Pirmiausia galima neabejoti, kad Lietuva dar labiau sustiprino mūsų šaliai ypač svarbią strateginę partnerystę su Lenkija. Galima kiek nori šaipytis iš kaimyninę šalį valdančių brolių Kaczynskių, bet paramos, jiems padarytų paslaugų ir ištikimos draugystės jie tikrai niekuomet nepamiršta. Lietuvos prezidentas šį kartą tapo tikru ramsčiu L.Kaczynskiui Lenkijai tikrai sudėtingoje situacijoje.

Tačiau tuo pat metu jiems taip pat svarbios Lietuvos paramos sulaukė ir ES galingieji – Vokietijos kanclerė A.Merkel ir naujasis Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy. Užsimezgusi bent jau dalykinė draugystė su šiais lyderiais Lietuvai taip pat turėtų duoti neabejotinos naudos ateityje.

Galiausiai Lietuva pasiekė ir vieną labai konkretų laimėjimą. Briuselyje suderintame naujosios ES sutarties projekte buvo įrašytas ir energetinio solidarumo principas. Ši galbūt ir neįspūdingai skambanti frazė, tapusi ES įstatymu, Lietuvai turėtų neįkainojamos vertės sprendžiant energetinio saugumo problemas. Tiek reikalaujant, kad Europos Sąjunga iš tiesų vienu balsu kalbėtų su vis labiau agresyvėjančia ir energetinį šantažą nuolat naudojančia Rusija, tiek ir stengiantis gauti lėšų konkretiems energetikos projektams. Beje, energetinio solidarumo principo įrašymas į naujosios ES sutarties projektą dažnai neteisingai pristatomas tik kaip nuolaida Lenkijai. Lietuvos diplomatijos darbotvarkėje šis pasiūlymas buvo įrašytas dar gerokai iki susitikimo Briuselyje pradžios.

Tai, kad šį be galo svarbų Lietuvai tikslą mūsų šaliai pavyko pasiekti kone nepastebėtai, – tik dar vienas milžiniško praėjusios savaitės Lietuvos diplomatijos triumfo įrodymas.